Laurynas Kasčiūnas prakalbo apie krašto gynybos naujovę: „Man atrodo, pagaliau išjudėjome“

Žada, kad Lietuvoje taip nebus. Tiesa, panašų parką politikai žmonėms pristatė dar pernai, bet dabar paaiškėjo, kad tai buvo tik politikų noras pasireklamuoti ir pasirodyti prieš visuomenę. Parką vėliau panaikino.

Vadinamieji ežiai su koncertina, skirti stabdyti priešo pėstininkus ir lengvąją techniką. Iš karto už jų, drakono dantys – skirti sunkiajai technikai. Galiausiai – metalinės sijos, įleistos į žemę. Šis plotas dar turėtų būti ir užminuotas. O netoliese esantys Lietuvos kariai, pasiruošę priartėjusias priešo pajėgas naikinti įvairia ginkluote. Taip Lietuva stabdytų besiveržiančias priešo pajėgas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Buvęs karininkas nusistebėjo Bilotaitės pareiškimu: „Jeigu grasini, tai būk tikras, kad turi priemones“

Prabilo buvęs Arvydo Anušausko bendražygis – štai, kaip viskas vyko su įmonėmis ir gynybos įsigijimais

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys: „Tikrai nesitikėjome, kad bus toks efektas“

Visų šių priemonių jūs galbūt net ir nepamatysite nei keliuose, nei laukuose, nes jos bus sutelktos parkuose ir tik tada, kai žvalgyba identifikuos galimas grėsmes ir tai, kad pasienyje jau vyksta pavojingi dalykai, kariuomenės inžinieriai jas ir nuveš ten, kur reikia.

Žada 27 parkus

Vis tik mūsų kariuomenė parodė visuomenei, kokias priemones perka ir kaip, prireikus, stabdytų priešo įsiveržimą. Iš viso bus sukurti 27 tokie parkai.

„Parkų idėja yra turėti šalia, kaip galima arčiau, kad vadas, kuris atsakingas už to gynybos ruožo gynybą, turėtų staigiai išsidėlioti ir pasidaryti tas užtvaras, kad nebūtų užkluptas netikėtai“, – paaiškino kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Nors tokios priemonės matytos dar pirmojo pasaulinio karo metu, bet būtent karas Ukrainoje parodė, kad jos vis dar veiksmingos. O lankydamasis Ukrainoje krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir užsidegė idėja sukurti tokius parkus Lietuvoje.

„Prieš 2 metus mes jau su dabartiniu NSGK pirmininku buvom tie, kurie pasakėme komitete labai aiškiai, kad tą reikia daryti. Man atrodo, pagaliau išjudėjome ir turėsime pajėgumą, kurį turime turėti“, – kalbėjo ministras.

Tiesa, kai ukrainiečiai įsiveržė į Kursko regioną, buvo akcentuojama, kad kai kuriose vietose rusų išdėliotus drakono dantis jiems pavyko įveikti trimis tanko šūviais. Tuomet dalis lietuvių ėmė juoktis, kad ši priemonė neefektyvi ir Lietuva tiesiog išmes pinigus į balą.

„Tu gali nušauti vieną bloką. Bet, jeigu nėra prieštankininko, kuris dengia, arba pėstininko, arba nėra minų. Tai, jeigu jau tankas privažiavo prie kliūties, reiškia kažkas nesuveikė“, – tikino R. Vaikšnoras.

Kitaip tariant, stebuklingų, pavienių priemonių nėra. Tad net ir tokios barikados, kad būtų efektyvios, turi būti dengiamos ugnimi.

„Reiškia, kažkas ten nesuveikė, jie nebuvo pasiruošę, jie buvo užklupti netikėtai. Mūsų atveju taip nebus. Mes naikinsime viską, tada, kaip priklauso“, – žadėjo kariuomenės vadas.

Planuojamos išlaidos padidėjo dvigubai

Tiesa, praėjo jau pustrečių metų nuo rusų invazijos į Ukrainą, bet tokie parkai pas mus pradedami kurti tik dabar. Konservatoriai beda pirštu į savo partijos kolegą – buvusį ministrą Arvydą Anušauską.

„Džiaugiuosi, kad dabartinis krašto apsaugos ministras pademonstravo mums visiems, kad tai yra įmanoma padaryti per keletą mėnesių ir tai yra realybė, o tai, kas buvo, na, aš nenoriu, kaip sakant, savo kolegos tiesiog įvardinti ir komentuoti, kodėl jisai to nedarė“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius.

Bet A. Anušauskas sako, kad būtent prie jo ir pradėti kurti tokie planai. Esą L. Kasčiūnas tik tęsia jo darbus.

„Gerai, kad tie patys planai, pasirodo, nebuvo blogi, jie tiesiog toliau vykdomi. – Tai neperrašė nieko Kasčiūnas? – Ne“, – tvirtino buvęs krašto apsaugos ministras.

L. Kasčiūnas neseniai pristatė, kad be tokių barikadų pirks ir minas, galbūt ir lietuviškas, jei tokios bus sukurtos. Taip pat bus tvarkomi melioracijos grioviai, kai kurie ruožai užsodinami miškais, taip pat teks minavimui paruošti kai kuriuos kelius ir tiltus. Per 10 metų tam reikės 600 mln. eurų.

„Visi tie planai buvo, net ir pinigai suskaičiuoti, tuo metu buvo 300 milijonų iki 2030 metų paskaičiuotas poreikis, dabar jisai, matau, dvigubai didesnis, bet jau 10 metų“, – kritikavo A. Anušauskas.

Nors šis parkas vadinamas pirmuoju, bet pernai Lietuvos žmonėms taip pat pristatytas „pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas“. Jis buvo įrengtas pasieniečių teritorijoje.

Tuomet politikai mokesčių mokėtojams žadėjo, kad per metus bus 18 tokių parkų ir tai kainuos 18 mln. eurų.

Po pristatymo visuomenei šį parką tiesiog panaikino. Barikadas išsivežė jas čia atvežę kariai. Tuomet, kaip ministras, pristatyme dalyvavo ir A. Anušauskas. Dabar jis sakė, kad tą viešųjų ryšių akciją suorganizavo Krizių centras, veikiantis prie Vyriausybės. Ir leido suprasti, kad prie to prisidėjo ir vėliau jį poste pakeitęs L. Kasčiūnas.

„Tuo metu buvo vienaip, nes tą iniciatyvą norėjo vykdyti būtent tokiu būdu ir su NSGK palaikymu, kaip žinia, o dabar kitaip. Tiesiog pasikeitė“, – aiškino krašto apsaugos ministras.

Vis tik kontrmobilumo priemonės Ukrainos kare parodė, kad yra veiksmingos. Todėl jas kaupti pradėjo ir lenkai, ir latviai. 

Daugiau apie tai – aukščiau esačiame vaizdo įraše.