Viešą laišką vyras adresavo tiek sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui ir kitiems jo nariams.
„Esu vis dar darbingas vyras, tėvas ir senelis, kurį 2011 metais pakirto širdies ir kraujagyslių liga. Nuo tada gyvenu su nuolatiniu palydovu – aukštu cholesteroliu. Po dviejų stentavimo procedūrų kurį laiką jaučiausi geriau, bet po kelių metų sveikata vėl suprastėjo. 2021 metais patyriau infarktą.
Visa tai yra aukšto cholesterolio pasekmė. Gydytojai sakė, kad pageidautinas cholesterolio lygis kraujyje yra mažiau nei 5 mmol/l, o mano cholesterolio rodmuo siekdavo apie 7,6 mmol/l. Kartais pavykdavo šį rodiklį „numušti“ iki 6 mmol/l, tačiau tik geriant vaistus saujomis. Gerdamas įprastus vaistus tiesiog rizikavau patirti dar vieną infarktą. Šiais metais nuo cholesterolio pradėjau naudoti inovatyvius leidžiamus vaistus. Cholesterolio rodmuo vėl nukrito ir man nebereikia gerti dešimčių skirtingų vaistų“, – rašė Kęstutis.
Vaistai brangūs, tačiau nekompensuojami
Jis tvirtino, kad tokie pacientų pagalbos šauksmai yra ignoruojami. Pasak vyro, injekcijos, kurias dabar vartoja, yra bene vienintelis būdas sumažinti cholesterolį ir „pabėgti“ iš nelemtos rizikos grupės.
„Tačiau problema slypi ne pačiuose vaistuose ar jų prieinamume, o jų kainoje, jie tikrai yra nepigūs, bet šie vaistai kompensuojami Latvijoje, Estijoje, kitose Europos šalyse, tačiau Lietuvoje jų kompensacija neegzistuoja, o apie tai net nekalbama. Kodėl?
Kol dar dirbu ir uždirbu, galiu sau leisti sumokėti už vaistus daugiau nei vidutinį atlyginimą, kad galėčiau leisti laiką su savo žmona, vaikais, anūkais, nueiti į kino teatrą, pasivaikščioti parke ir apskritai gyventi. Tačiau turėjau daugybę artimųjų, draugų, kurie žinojo, kad šie vaistai gali padėti pagerinti jų sveikatos būklę. Deja, jie jų neįpirko, bet savo nuomonės pasakyti nebegali, nes jau, pavadinkime, „išėjo“, – dėstė vyras.
Kreipdamasis į valdžią ir žmones, kurie atsakingi už šį sprendimą jis akcentavo, kad svarstė negalintis suprasti, kodėl jis dar nėra priimtas.
„Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra ženkliai trumpesnė negu moterų, o dauguma vyrų (sakau tai remdamasis tiek asmeniniais išgyvenimais, tiek statistika) miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jeigu valstybei iš tiesų rūpi šalies gyventojų sveikata, gyvybę išgelbėjantys vaistai negali būti nepasiekiami.
Tikiuosi, kad šis sprendimas bus apsvarstytas ir žmonės, kurie kiekvieną dieną privalo gyventi lyg savo paskutinę, turės išeitį. Lietuvos Respublikos Seimo nariams norėčiau palinkėti, kad niekada netektų atsidurti tokioje situacijoje, kuomet nėra jokios kitos išeities ir esi priverstas kas mėnesį mokėti pinigus vien tam, kad galėtum gyventi. Gerbiami Seimo nariai, įsivaizduokite, kaip Jūs jaustumėtės, jeigu kiekvieną kartą atsisveikindami su savo vaikais ar anūkais turėtumėte galvoti, kad matote juos paskutinį kartą“, – dėstoma vyro išplatintame laiške.