Medikai visų pirma džiaugėsi, kad sunkių COVID-19 ligos atvejų tarp vaikų yra labai mažas kiekis.
„Kol kas dažniausia tai yra simptominis pacientų palaikymas ir kai kuriais atvejais izoliacijos paslaugos“, – sakė Santaros klinikų direktorius medicinai doc. Valdas Pečeliūnas.
Jam antrindama Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė pabrėžė, kad, stebint visą pandemijos laikotarpį, vaikų sergamumas buvo nedidelis.
„T. y. galvojant apie hospitalizacijas, kad jie sirgtų sunkia ligos forma, turėtų indikacijas gydyti reanimacijoje ar mirtų. Tai kol kas nėra kitų duomenų, kad vaikų sergamumas būtų kaip nors pavojingesnis“, – aiškino ji.
Grįžus į klases susirgimai neišvengiamai augs
Visgi nerimą epidemiologams kelia tai, kad vaikai gali perduoti virusą tiems asmenims, kuriems liga galėtų turėti skaudesnių pasekmių. Ypač šis klausimas aktualizuojamas moksleiviams grįžtant į kontaktinį ugdymą.
„Vaikai gali sirgti, užsikrėsti ir tarnauti kaip infekcijos pernešėjai, nors, taip, greičiausiai pati liga gali praeiti lengvesne klinikine išraiška. Be abejo, turbūt neabejojame, kad grįžus į kolektyvinį ugdymą kontakto būdu infekcijos perdavimo rizika padidėja visais atvejais.
Kokias priemones bepritaikytume – patalpų vėdinimą ar kitas priemones, kurios gali valyti orą ir panašiai, dėvėti kaukes, vis tiek sergamumas greičiausiai bus didesnis“, – konstatavo L. Jančorienė.
Gydytojos manymu, didžiausias iššūkis grįžus į mokyklas bus izoliacijos, kurias gali patirti tam tikrų klasių vaikai, jų šeimos ir tėvai.
„Be abejo, didžiausia rizika yra, kad tie vaikai galėtų parnešti infekciją šeimos nariams“, – pridūrė ji.
Būtina skiepyti dėl kolektyvinio imuniteto
Šioje vietoje V. Pečeliūnas pateikė JAV duomenis apie tai, kad buvo fiksuota apie 450 atvejų vaikų, mirusių nuo COVID-19.
„Ir jei vadinamas atvejų mirtingumas suaugusių šiuo metu apytiksliai vertinamas tarp 1–2 proc., tai vaikų atvejų mirtingumas JAV yra 0,07 proc. ir vaikai sudaro 0,01 proc. nuo visų mirusių.
Tai reiškia, kad vertinant apytiksliai galima sakyti, kad vaikų atvejų mirtingumas yra 100 kartų mažesnis lyginant su suaugusiųjų, bet jis jokiu būdu nėra nulinis“, – sakė jis.
Klinikų atstovas pažymėjo, kad dėl šių priežasčių jau ir anksčiau keltas klausimas dėl vaikų vakcinavimo yra aktualus tiek pačių vaikų apsaugai, tiek ir kolektyviniam imunitetui sukurti.
„Jei 15–20 proc. populiacijos lieka nevakcinuota, virusas toliau cirkuliuos ir nukentės jautrūs, pažeidžiami žmonės. Taigi tam, kad suvaldytume pandemiją, vaikų vakcinavimas tikrai yra aktualus. Jei bent netaikant vakcinacijos kitos epidemiologinės saugos priemonės mokyklose turėtų būti taikomos – pradedant nuo testavimo, baigiant tokiais fiziniais dalykais kaip patalpų ventiliacija“, – kalbėjo gydytojas.
L. Jančorienė gi džiaugėsi, kad vakcinaciją jau turime nuo 12 metų ir tik mėnesių klausimas, kada turėsime indikaciją ir nuo 2 metų.
„Taip kad klinikiniai tyrimai vakcinacijos saugumo ir efektyvumo vyksta taip pat ir jaunesnėse grupėse“, – sakė ji.
Tiesa, pabrėžiama, kad artimiausiu laiku realu sulaukti duomenų dėl vaikų nuo 6 m. skiepijimo, tyrimai vaikams nuo 2 m. dar yra ankstyvoje fazėje.
Kviečiame žiūrėti visą spaudos konferencijos įrašą:
Paaiškino, ką daryti, jeigu vaikas susirgo COVID-19
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, visų – tiek švietimo bendruomenės, tėvų, tiek visuomenės sveikatos specialistų – tikslas vienas ir tas pats – kad vaikai būtų mokomi klasėse.
„Privalome dėti visas įmanomas pastangas, kad vaikai, sugrįžę į klases, jose ir pasiliktų ne mėnesį ir ne du. Tai tikrai įmanoma, tik, neabejotinai, reikia visų susitelkimo ir dėmesingumo. Visų pirma – pasiskiepyti ir suaugusiems, ir vaikams nuo 12-likos metų, kurie dar to nepadarė, taip pat neužmiršti prevencijos priemonių, sekti savo ir šeimos narių sveikatos būklę“, – sako D. Razmuvienė.
Ką daryti tėvams, kurių vaikui patvirtinta COVID-19?
Apie tai, jog vaikui diagnozuota COVID-19 liga vaiko tėvai visų pirma turėtų informuoti ugdymo įstaigą, kurią vaikas lanko, taip pat susisiekti su šeimos gydytoju.
Kas atliks epidemiologinį tyrimą ir nustatys sąlytį turėjusius žmones?
Užsikrėtusio vaiko apklausą, t. y. epidemiologinį tyrimą, atliks mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos specialistas. Šis specialistas susisieks su užsikrėtusiu vaiku ar jo tėvais ir išsiaiškins užsikrėtimo aplinkybes, nustatys, ar yra kitų susijusių užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų, taip pat – ir kas su užsikrėtusiuoju turėjo didelės rizikos sąlytį bei atliks veiksmus, kad sąlytį turėjusieji būtų informuoti apie jiems privalomą izoliaciją.
Ar tėvams ir kitiems kartu gyvenantiems izoliuotis?
Tėvai, sužinoję, jog vaikui patvirtinta COVID-19 liga, turi izoliuotis 14-lika dienų, skaičiuojant nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos. Taip pat izoliuotis turi ir kiti namuose gyvenantys šeimos nariai, su kuriais užsikrėtęs vaikas bendravo.
Tuo atveju, jei vienas iš tėvų turi prižiūrėti užsikrėtusį vaiką, izoliacijos terminas skaičiuojamas kitaip. Kai vienas iš tėvų (tėtis, mama, globėjas ar kitas asmuo, kuris rūpinasi vaiku) gyvena kartu vienoje patalpoje su užsikrėtusiuoju, izoliacija tokiam asmeniui pradedama skaičiuoti nuo dienos, kai vertinama, jog baigiasi užkrečiamasis vaiko periodas. Paskutiniu kontaktu laikoma 10-ta ligos diena,
kuri, vertinama, teoriškai yra paskutinė užkrečiamojo periodo diena. Dėl to tokiu atveju vienam iš tėvų izoliacija bus skaičiuojama pagal formulę 10 dienų plius 13 dienų imtinai.
Ar, jei tėvai ir kiti kartu gyvenantys yra paskiepyti ar persirgę, vis tiek reikia izoliuotis?
Dėl pilnai paskiepytų ar COVID-19 liga persirgusių sąlytį su sergančiuoju turėjusių asmenų izoliacijos sprendžiama individuliai. Izoliacija pilnai paskiepytiems gali būti netaikoma, jei sąlyčio metu jau buvo praėję daugiau nei 14-lika dienų nuo pilno vakcinavimo, arba persirgusiems, jei nuo teigiamo PGR ar antigeno testo praėjo mažiau nei 210 dienų, arba turintiems per pastarąsias 60 dienų atlikto kiekybinio arba pusiau kiekybinio antikūnų testo teigiamą atsakymą.
Ar sąlytį turėjusiam izoliacijos terminas gali būti trumpinimas?
Izoliavimo terminas gali būti trumpinamas iki 10 dienų, ne anksčiau kaip 7 izoliavimo dieną atlikus PGR tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą, jei nepasireiškia ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Prašymą sutrumpinti izoliaciją reikia teikti internetu, adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/visuomenei/nvsc.lrv.lt/sutrumpinti.
Kiek vaikas, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turės izoliuotis?
Vaikui, kuriam diagnozuota COVID-19 liga, izoliavimosi trukmę nustatys šeimos gydytojas, t. y. jis patvirtina, kada vaikas laikomas pasveikusiu. Įprastai – sergant lengva COVID-19 ligos forma – vaikas laikomas pasveikusiu praėjus 10-čiai dienų nuo simptomų atsiradimo, jei išnyksta ligos simptomai, sergant besimptome forma – praėjus 10-čiai dienų nuo ėminio paėmimo dienos. Tačiau kiekvienas atvejis individualus, dėl kurio ir sprendžia gydantis gydytojas, o ne NVSC ar visuomenės sveikatos biurų specialistai.
