Prezidentas G. Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, teisininkas Ignas Vėgėlė turi didžiausią simpatikų ratą, norinčių juos 2024 m. gegužę išvysti prezidento poste, rodo naujausia „Spinter“ atlikta visuomenės apklausa.
Trečioje vietoje spalį buvusi I. Šimonytė (lapkritį palaikytų 11,7 proc., spalį 10,8 proc.) aplenkė I. Vėgėlę, kurio reitingai sumenko (lapkritį palaikytų 10,4 proc. rinkėjų, spalį 12,1 proc.), ir įsitaisė antrojoje vietoje. G. Nausėda pirmosios vietos neužleidžia ir toliau veržiasi į priekį (lapkritį balsuotų 17,4 proc., spalį 15,4 proc.).
Politologų teigimu, pokyčiai nedideli – paklaidos ribose, todėl labai rimtai į juos žiūrėti nereiktų.
Tačiau akivaizdu, kad I. Vėgėlės reitingas svyruoja „momentine temperatūra“. Jie neabejotinai gali kristi ir leistis, priklausomai nuo teisininko aktyvumo viešojoje erdvėje.
„Užteks Vėgėlei išmesti įdomesnę mintį į viešumą, ir pamatysite, kaip tie reitingai pakils. Nes jis turi žmonių ratą, kurie jam simpatizuoja“, – sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.
Jei I. Vėgėlė eitų į rinkimus, jis surinktų „nepatenkintųjų“ balsus, įsitikinęs MRU politologas Saulius Spurga.
„Jam labai sunku būtų padidinti savo šalininkų skaičių antrajame rate. Nes dauguma rinkėjų jau iš karto jį rinktųsi. O tie, kurie balsuotų už kitus, vargu, ar pakeistų nuomonę jo naudai per antrąjį turą“, – sako ekspertas.
Nors I. Vėgėlė su I. Šimonyte stumdosi dėl antrosios vietos, toli gražu ne jai teisininkas didžiausia grėsmė, bet G. Nausėdai.
„Vėgėlė yra Nausėdos baubas. Nausėdai jis yra didžiausia grėsmė. Jis gali paimti Nausėdos rinkėjus, bet jokiu būdu nepaims Tėvynės Sąjungos rinkėjų. Jie yra žmonės su vertybėmis ir labai lojalūs savo partijai. O vadinamasis kairysis elektoratas yra labai nelojalus.
Aš manyčiau, kad Vėgėlė yra grėsmė Nausėdai, nes jis kalba aštriau. <…> O jeigu Nausėda kažką įdomesnio pasakys, tai Vėgėlės rinkėjai perbėgs pas Nausėdą. Jie nėra lojalūs. Čia visa esmė“, – teigia V. Dumbliauskas.
Jei I. Šimonytė nuspręstų dalyvauti prezidento rinkimuose, už ją, anot V. Dumbliausko, balsuotų ne tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), bet ir Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos rinkėjai.
„Apie 400 tūkstančių rinkėjų nėra mažai. Bet, ar jų užteks patekti į antrą turą – klausimas. Nors ir patektų į antrąjį turą, tikėtina, kad Nausėda vis tiek turėtų daugiau palaikymo. Jis rinkimus laimėtų.
Bet jeigu išeitų Vėgėlė ir Nausėda, aš jau nedrįsčiau prognozuoti, kas laimės. Nes Vėgėlė turi kažką tokio. Jis profesorius, bet sugeba šnekėti taip, kaip patinka tiems nemokytiems žmonėms. Čia yra Dievo dovana. <…> Jeigu išeis [į antrąjį turą] su Nausėda, tuomet bus intriga. Ir gal tada Tėvynės Sąjungos rinkėjai už Nausėdą balsuos, nes jis mažesnė blogybė būtų“, – teigė V. Dumbliauskas.
Kas lemia Šimonytės reitingą?
Apie I. Šimonytės reitingų lubas politologai kalbėjo jau po praėjusių prezidento rinkimų.
Tada ji pralaimėjo G. Nausėdai ir liko antra. Konservatoriai anuomet dar nebuvo paėmę valstybės vairo į rankas, tad įsitvirtino nuomonė, esą dar labiau nei tada dešinieji rinkėjų mobilizuoti nesugebėtų. O po to sekė pandemija, priešprieša su Kinija, viena didžiausių Europoje infliacija. Taigi, rinkėjų meilės Šimonytei tikrai nepadaugėjo.
„Nežinau, kas turi nutikti, kad I. Šimonytė sugalvotų lipti į tą pačią upę dar kartą dėl labai paprastos priežasties – jos situacija šiuo metu yra blogesnė nei buvo 2019 m. prieš prezidento rinkimus“, – sako MRU politologė Rima Urbonaitė.
Mažiau audringas laikotarpis galėjo lemti dabartinį jos reitingų šuolį, pažymi S. Spurga.
„Anksčiau vis būdavo didelės įtampos, neaiškumų, vis kartojosi tam tikros istorijos, skandalai. Tai buvo ir dėl elektros kainų, ir dėl infliacijos, ir dėl pabėgėlių, ir kitų klausimų.
O šiuo metu biudžetas yra patvirtintas. Kadangi tai yra labai dosnus biudžetas, jis negali būti vertinamas labai neigiamai net ir iš opozicijos pusės. Matyt, kažkokia yra perspektyva ir atsiranda pasitikėjimo, tvirtumo visuomenėje“, – nurodo S. Spurga.
„Jie nelabai dėl to rūpinasi. Jie labiau rūpinasi dėl partijų išviešinimo ir savo galimybių laimėti Seimo rinkimuose ir netgi savivaldos rinkimai jiems yra aktualesni“, – teigia politologas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.
Po I. Vėgėlės reitinge – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis – 5 proc. (5,1 proc. spalį), socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė – 4 proc. (5 proc. spalį) ir visuomenininkas Andrius Tapinas – 3,4 proc. (3 proc. spalį).
„Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavo 1013 gyventojų nuo 18 iki 75 metų, kurie į klausimus atsakė telefoninėje apklausoje arba internetu.
Tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.
Daugiau žiūrėkite reportaže:
