Latvijos prezidentas Egilas Levitas teigia, kad šiandieninė pabėgėlių krizė nėra analogiška migrantų krizei, kurią matėme 2015-aisiais, todėl jai reikia visiškai kitokio dėmesio ir sprendimų.
„Tai nėra pabėgėlių krizė kaip 2015 metais, tai Baltarusijos ir Rusijos organizuojama hibridinė ataka Europos Sąjungai ir, žinoma, mūsų šalims – Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai. Ši hibridinė ataka turi būti vertinama visiškai kitaip, nei kalbėtume apie pabėgėlių krizę. Todėl ir politinė, ir gynybos dimensija šiek tiek skiriasi. Kalbame apie tai, kad ES ir NATO turi turėti aiškią poziciją šiuo klausimu“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo E. Levitas.
Todėl Latvijos prezidentas ragino Europos Sąjungą remti Baltijos valstybes ne tik politiškai, bet ir padedant stiprinti sienos apsaugą.
„Kas dėl ES, galime pasakyti, kad ES mus remia politiškai. Nėra nuomonių skirtumų tarp Europos Komisijos ir mūsų valstybių narių. Kalba yra tik apie tai, kaip mes manome, kad ES turi dalyvauti efektyvesnėje sienos apsaugoje ir sienos įrengime Lenkijoje, Lietuvoje ir galimai Latvijoje. Nes tai yra išorinė siena ir mes kartu giname išorines sienas“, – sakė prezidentas.
Jam antrino ir Estijos prezidentas Alaras Karisas.
„Situacija pasienyje su Baltarusija yra labai įtempta. Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka žaidžia su žmonėmis ir veda juos į spąstus pasienyje. Tai, ką daro A. Lukašenka, yra hibridinis išpuolis prieš ES ir NATO sąjungininkų sienų saugumą ir vientisumą“, – žurnalistams pirmadienį sakė Estijos prezidentas.
Baltijos šalių prezidentai pirmadienį Vilniuje susitiko aptarti nelegalios migracijos klausimus ir situaciją Europos Sąjungos pasienyje su Baltarusija. Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Alaras Karisas taip pat kalbėjosi regioninio saugumo ir gynybos, transatlantinio bendradarbiavimo klausimais. Prezidentai taip pat nuotoliniu būdu susitiko su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda.
Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.
Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastojo padėtis.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
