„Šiandien U. von der Leyen man atsiųsta žinutė informuoja apie Europos Sąjungos pasiryžimą imtis veiksmų aktyviau kalbėtis su migracijos kilmės šalimis, su „Frontex“ pagalba stiprinti ES išorinės sienos apsaugą ir išplėsti sankcijas Baltarusijos režimui. Fizinio barjero finansavimo klausimas vis dar išlieka atviras“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo G. Nausėda.
„Matome, kaip padėtis prie Lietuvos sienos blogėja. Ši situacija reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir veiksmų europiniu ir tarptautiniu lygiu. Auganti grėsmė pasienyje su Baltarusija nėra tik Lietuvos ar Lenkijos problema, mes saugome ES ir NATO išorines sienas. Šiuo metu labai svarbu sutarti dėl ES bendrų tikslų, užtikrinti realią ES išorinės sirenos apsaugą, spartinti ES migracijos ir prieglobsčio politikos peržiūros procesą, užtikrinti ES finansavimą statant fizinį barjerą prie išorės sienos“, – taip pat sakė prezidentas.
Baltijos šalių prezidentai pirmadienį Vilniuje susitiko aptarti nelegalios migracijos klausimus ir situaciją Europos Sąjungos pasienyje su Baltarusija. Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Alaras Karisas taip pat kalbėjosi regioninio saugumo ir gynybos, transatlantinio bendradarbiavimo klausimais. Prezidentai taip pat nuotoliniu būdu susitiko su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda.
„Šiandien su Latvijos ir Estijos prezidentais priėmėme bendrą pareiškimą dėl padėties prie Europos Sąjungos sienos su Baltarusija, kuriame išreiškėme palaikymą Lenkijai ir visišką solidarumą su ja. Griežtai smerkiame hibridines atakas prieš ES valstybės“, – teigė G. Nausėda.
Lietuvos prezidento teigimu, migrantus Baltijos šalių pusėn siunčianti Baltarusija taip mėgina Vakarų pasaulio vienybę.
„Šiandien susiduriame su labai sudėtinga situacija ES ir Baltarusijos pasienyje. Tūkstančiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių į Baltarusiją atskridusių žmonių karavanais yra nukreipti šturmuoti ES išorinę sieną. Galybė įrodymų demonstruoja ginkluotų A. Lukašenkos režimo pareigūnų įsitraukimą, valdant į Baltarusiją atvykusių žmonių srautus ir nukreipiant juos į pasirinktas Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos vietas.
Visiškai akivaizdu, ko siekia A. Lukašenkos režimas ir jam paramą reiškiantys sąjungininkai, – testuoti Vakarų pasaulio vienybę, gebėjimą reaguoti ir atremti migracijos forma surengtas hibridines atakas“, – sakė prezidentas.
Todėl, jo teigimu, situacija pasienyje su Baltarusija reikalauja ne tik Lietuvos ar Lenkijos veiksmų, bet vieningo veikimo kartu su sąjungininkėmis.
„Matome, kaip padėtis prieš Lietuvos sienos blogėja. Ši situacija reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir veiksmų europiniu ir tarptautiniu lygiu. Auganti grėsmė pasienyje su Baltarusija nėra tik Lietuvos ar Lenkijos problema, mes saugome ES ir NATO išorines sienas. Šiuo metu labai svarbu sutarti dėl ES bendrų tikslų, užtikrinti realią ES išorinės sirenos apsaugą, spartinti ES migracijos ir prieglobsčio politikos peržiūros procesą, užtikrinti ES finansavimą statant fizinį barjerą prie išorės sienos“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.
Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastojo padėtis.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
