G. Landsbergis teigė, kad kandidatūros suderintos su Prezidentūra, taip pat patvirtino, kad tarp keturių kandidatų nėra Vygando Jankūno, kuris buvo įvardijamas kaip prezidento Gitano Nausėdos siūlomas kandidatas į atstovus prie Europos Sąjungos (ES).
„Dabar yra baigtas vienas etapas, baigtas tyliųjų derybų etapas, tai yra kandidatai, kurie šiandien pristatyti uždarame Užsienio reikalų komiteto posėdyje, tai žymi oficialiąją dalį. Dabar mes pradedame tvirtinimo procedūrą, ji susideda iš slapto balsavimo URK posėdyje, kuris yra įvykęs, tada prašoma valstybių pritarimo, t. y. vadinamojo agremano. Ir kol nėra gautas sutikimas iš valstybių, procesas yra slaptas“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Aš negaliu atskleisti nei pavardžių, nei valstybių, toks yra įstatymas, ir šiaip čia yra valstybės prestižo reikalas, mes paliekame teisę priimančioms valstybėms pasakyti „ne“, – pažymėjo G. Landsbergis.
BNS žiniomis, kandidatas į atstovybės ES vadovus URK penktadienį išvis nebuvo pateiktas. Komitete pristatyti kandidatai vadovauti atstovybėms JAV, Vokietijoje, Jungtinėse Tautose ir atstovybei prie Europos Tarybos Strasbūre.
Prezidento G. Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Seimo URK pateiktos kandidatūros suderintos su Prezidentūra, tikimasi artimiausiu metu sulaukti priimančių šalių pritarimo.
„Simo Užsienio reikalų komitetui šiandien pateiktas keturias kandidatūras užsienio reikalų ministras suderino su prezidentu. Tai profesionalūs diplomatai, tikimės, kad artimiausiu metu jie gaus priimančiųjų šalių agremanus“, – A. Skaisgirytės komentarą BNS perdavė prezidento atstovas Antanas Bubnelis.
Išsiskyrus Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos pozicijoms dėl kandidatūrų į ambasadas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Europos Sąjungoje, kandidatūrų derinimas užtruko.
Diplomatinių šaltinių teigimu, į šias pareigas svarstytos buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūros.
Prezidentas G. Nausėda prieš porą savaičių pareiškė neketinantis skirti ambasadoriais buvusių ministrų L. Linkevičiaus ir R. Karoblio, nes jiems reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.
Prezidentas anksčiau taip pat buvo patvirtinęs, kad ambasadoriumi prie Europos Sąjungos nori matyti Europos Komisijoje dirbantį Vygandą Jankūną, jam talkinusį per prezidento rinkimų kampaniją.
Klausiamas, ar užtrukęs ambasadorių derinimo procesas nekenkia valstybės prestižui, G. Landsbergis teigė taip nemanantis, nes derybos yra geriausio kandidato paieškos procesas.
„Jeigu mes neskelbiame, kur yra skiriami tie žmonės, tuomet kaip ir nedaro žalos, mes ieškome geriausio kandidato, išsiskiria požiūriai, čia kaip ir vidinė diskusija. Lietuvoje realiai diskusija vyksta apie tai, ar žmogus, 30 metų dirbęs valstybės tarnyboje, keturis metus buvęs ministru, gali grįžti į valstybės tarnybą ir dirbti toliau, apie tai diskusija“, – sakė G. Landsbergis.
„Mano supratimu, žmogus gali ir turėtų, dėl to, kad mes siunčiam negerą signalą visiems valstybės tarnautojams, kuriuos irgi bandom pritraukti į politinį lauką, nes jų ekspertizės reikia“, – pridūrė ministras.
Jis taip pat teigė tikintis, jog ambasadorius į JAV bus paskirtas artimiausiu metu. Kuo greičiau paskirti Lietuvos ambasadorių Vašingtone yra paraginusi JAV verslo bendruomenė. Į Lietuvos prezidentą su tokiu raginimu praėjusią savaitę kreipėsi Amerikos verslo rūmai Vilniuje.
„Tikiuosi, kad (ambasadorius JAV bus paskirtas) labai greitai. Galiu pasakyti ir patikinti, kad Užsienio reikalų ministerija yra pasiruošusi ir laukia tiesiog šio balsavimo (komitete), parsivežu geras naujienas ir ruošiame dokumentus, siunčiame į priimančias valstybes ir procesas toliau tęsis“, - sakė G. Landsbergis.
Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis teigė negalintis atskleisti nei ambasadų, į kurias patektos kandidatūros, nei pavardžių, nes tai draudžia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.
„Šita vieta yra tokia, kur baudžiama atsakomybė yra pagal Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymą, tai labai nenorėčiau atsidurti už grotų ir nelinkėčiau komiteto nariams, kurie gali pasiduoti tokiems gundymams, ten atsidurt. Aš pusiau juokauju, bet gerbkime tų žmonių, kurie pradeda dalyvauti procese, orumą ir tų valstybių, kurių bus atsiklausta, sprendimą“, – žurnalistams sakė Ž. Pavilionis.
Klausiamas, ar tarp pateiktų kandidatų nebuvo V. Jankūno pavardės, taip pat – ar ji negali būti pateikta komitetui vėliau, Ž. Pavilionis teigė, jog „Užsienio reikalų komitetas paprastai be jokių problemų pritaria profesionalams“.
„Labai svarbu, ir ką ministras nuolat akcentuoja, nuo šiol bus pradėta nauja procedūra, tai yra atgaivinta sena procedūra, atranka, kuri vykdoma tarp profesionalų .Aš manau, tai garantuotų labai gerus paskyrimus, dėl kurių niekam ginčų nekiltų ir tiek daug laiko šitiems klausimams mes neskirtume“, – pažymėjo komiteto vadovas.
Klausiamas, kada Lietuva turės diplomatinius atstovus Vašingtone ir Briuselyje, Ž. Pavilionis teigėsi, jog „labai tikisi, kad iki Velykų“.
