Kaip anksčiau savo patirtimi su naujienų portalu tv3.lt pasidalino 30-metė Evelina Sederevičiūtė, dirbanti ir gyvenanti su draugu, apie vaikus negalvoja. Ji sako, kad ši mintis ją lydėjo jau nuo paauglystės.
„Ši mintis mane lydėjo turbūt nuo 16 metų. Kuo toliau, tuo labiau ji tik tvirtėja ir nesikeičia“, – tvirtina pašnekovė.
Moteris pasakoja, kad tokį sprendimą iš dalies lėmė vaikystės patirtys. Evelina yra vyriausias vaikas šeimoje. Ji nuo mažens padėjo tėvams auginti mažąją sesę, todėl vaiko priežiūrą matė iš vidinės, nepagražintos, pusės.
„Dabar kai draugės susilaukia vaikų, jos visa tai įsivaizduoja per „Instagramo“ prizmę: gražų vaizdą, kaip gražiai aprengti vaiką ir visa kita. Aš su ta realybe susidūriau daug anksčiau ir, aš manau, kad tai šiek tiek pastūmėjo į tą pusę“, – svarsto E. Sederevičiūtė.
Pasak Evelinos, nuomonė tik dar labiau stiprėjo stebint kitas šeimas su vaikais.
„Pavyzdžiui, keliaujant. Kai matai šeimas su mažais vaikais ir iš kelionės grįžtančius ne pailsėjusius, o dar labiau pavargusius tėvus, tai taip pat deda atsvarą į tą pusę“, – kalba pašnekovė.
Aplinkinių komentarai žeidžia
„Gimdyti reikia, gana čia išsidirbinėti, trisdešimtmetės panos vaikšto: „aš nenoriu vaikų“. Čia yra nelaimė. Čia didžiausia problema, kad negimsta vaikai Lietuvoje“, – tv3 televizijos laidoje „33 minutės“ su Artūru Anužiu sakė konservatorius.
Kaip Vytauto Didžiojo universiteto demografas prof. Domantas Jasiulionis kalbėjo Žinių radijo laidoje „Atviras klausimas“, tokie pasisakymai yra tradicinis, priešrinkiminis triukas. Jo manymu, demografija visuomet prieš rinkimus naudojama politiniams tikslams ir formuojami mitai bei iliuzijos.
Vis dėlto iš aplinkinių žmonių ir E. Sederevičiūtė yra girdėjusi įvairių replikų. Viena iš populiariausių – kas tave prižiūrės senatvėje?
„Tada aš iš karto atsakau: kiek esate matę senyvo amžiaus žmonių, kurie turi 5–6 vaikus, bet gyvena vieni, be elektros, neprižiūrėti ir t.t.? Reikia nepamiršti to, kad užsienio šalyse tai [gyvenimas be vaikų] seniai yra įprasta. Vykdoma senjorų integracija, yra senelių namai. Manau, kad bendraamžiai turi būti su bendraamžiais“, – įsitikinusi E. Sederevičiūtė.
Kai kurie žmonės bando įtikinti moterį, kad jos nuomonė dar pasikeis. Esą suradusi mylimą vyrą, užsimanysi ir vaikų. E. Sederevičiūtės pavyzdys parodo, kad galima turėti gyvenimo meilę ir abiems nenorėti vaikų.
„Labai svarbu rasti partnerį, kuris sutiktų su tavo nuomone. Tai irgi labai svarbus dalykas“, – priduria E. Sederevičiūtė.
Anot Evelinos, svarbu suprasti, kad vaikų neturinčiai porai bet kokios replikos ir klausimai apie atžalas yra skaudūs. Juk ne visos poros gali susilaukti vaikų, o netinkami žodžiai gali tik dar labiau pagilinti žaizdą.
„Visuomenėje labai trūksta diskretiškumo. Mūsų atveju, kas žino, net nebeklausia, bet iš šono vis dar klausinėja. Juk iš tiesų yra šeimų, kurios nori vaikų, bet joms neišeina. Todėl tie klausimai tikrai kartais yra ne vietoje ir ne laiku“, – sako pašnekovė.
Skaičiai rodo gimstamumo mažėjimą: tai galėjo nulemti karas ir klimato pokyčiai
D. Jasiulionis atkreipia dėmesį, kad galinčių gimdyti moterų skaičius nuo 1990 metų iki dabar sumažėjo 3 kartus. Nuo beveik 60 tūkstančių iki 20 tūkstančių vaikų. D. Jasiulionio teigimu, šio proceso greitu metu pakeisti neįmanoma, tačiau tai nereiškia, kad nieko nereikėtų daryti.
„Jeigu pasižiūrėti pagimdytų vaikų skaičių, tenkantį vienai moteriai, rodiklį, aš manau, kad tas rodiklis galbūt būtų ir dar mažesnis. <...>
Mes tikrai negalime dar atsakyti tiksliai, kas lemia tą mažėjimą, sakykim, nes su turtingiausia Europos sąjungos valstybe, Liuksemburgu, mes esam panašiam lygį. Taigi yra ne vien ekonomika, tai yra ne vien politika, yra daugybė veiksnių“, – paaiškina jis.
Vytauto Didžiojo universiteto demografas pabrėžia, jog dabartinės tendencijos, kad jauni žmonės nebenori turėti vaikų gali būti nulemtos ir karo Ukrainoje, bet tam reikia tyrimų patvirtinimo. Pripažįsta, jog šis klausimas ir mokslininkams yra kritinis momentas.
„Mums labai svarbu pasižiūrėti į vertybių kaitą, ypač jauniausių kartų, jie galvoja susilaukti vaikų ar likti bevaikiais, todėl, kad rytojus nežinomas dėl karo, todėl, kad klimatas gali būti katastrofa“, – paaiškina galimą jaunos kartos pozicija specialistas.
Jo vertinimu, mažėjantis gimstamumas yra nulemtas kelių struktūrinių veiksnių. Visų pirma, moterys gimdo vėliau negu anksčiau, nes siekia aukštojo išsilavinimo.
„Tai yra gimdymo atidėjimas dėl išsilavinimo, išsilavinimas užima tam tikrą laiką ir jauniausiose kartose moterų su aukštuoju išsilavinimu dalis siekia 50 proc. ir daugiau. Moteriai, pabaigusiai mokslus, kyla pirmas iššūkis, ieškoma pirmo darbo.
Tai yra karjeros ir vaikų auginimo dilema. Kai tą pavyksta suderinti, kai atranda optimalų laiką, tada ir nutaria gimdyti“, – Žinių radijo laidoje paaiškina ekspertas.
Ekspertas: skiriamos išmokos problemos neišspręs
Kitos svarbios priežastys yra šeimos politika Lietuvoje, nors, pasak D. Jasiulionio, daug gerų sprendimų priimta šiuo klausimu, problema yra, kad šeimos politika apsiriboja išmokomis.
„Žinome, kad dalis šeimų Lietuvoje skursta, bet tai neturi būti pirmaeilis šeimos politikos uždavinys, tai turi būti skurdo mažinimo politika. Jeigu skiriamos išmokos, tai sulaukiama trumpalaikio gimstamumo šuolio, bet paskui jisai išblėsta“, – pažymi pašnekovas.
D. Jasiulionis mano, kad nereikėtų orientuotis tik į mažėjančius Lietuvos gyventojų ar gimstamumo skaičius. Svarbiau yra užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai galėtų gyventi kokybiškai.
„Mes turim daugybę pavyzdžių mažesnių valstybių, kurios, gyventojų skaičiaus požiūriu, gyvena žymiai aukštesniame lygyje nei Lietuvoj. <...>
Pirmaeilis tos demografinės politikos uždavinys yra atkurti tą demografinę struktūrą ir per kelis dešimtmečius palaipsniui per gimstamumą, per emigracijos poveikį kažkokį, kuris atkurtų tą balansą“, – Žinių radijo laidoje kalba jis.
Visą laidą „Dienos klausimas" su Vytauto Didžiojo universiteto demografu prof. Domantu Jasiulioniu klausykite čia:
