• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Remigijui Daškevičiui-Daškei sugrįžus iš kalėjimo, 1995-ųjų vasarą Henriko Daktaro valdžia buvo beribė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

100

Remigijui Daškevičiui-Daškei sugrįžus iš kalėjimo, 1995-ųjų vasarą Henriko Daktaro valdžia buvo beribė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

REKLAMA

Daugelis buvusių Daškės draugų per kelerius metus buvo įkūrę savo gaujas, įsitraukę į kitas grupuotes, kai kas net prisišlieję prie ilgus metus konkurentais laikytų Vilijampolės Daktarų.

Būdamas Pravieniškių kolonijoje R. Daškevičius praleido ir pelningiausiu tarp miesto banditų laikytą privatizavimą. Kai kurie jo buvę bendražygiai, tarp jų Saturnas Dubininkas-Satas, ryškiausiai sušvito legaliame versle, mezgė pažintis su įtakingiausiais Seimo nariais, ministrais, teisėsaugininkais, verslininkais ir žiniasklaidos grupių atstovais.

„Kaskart pirmuosiuose puslapiuose išspausdinta mano nuotrauka leidėjams padėdavo parduoti įspūdingiausius leidžiamų laikraščių, žurnalų tiražus“, – sakė „laukinio kapitalizmo“ epochoje vieną sėkmingiausių karjerų anuomet padariusių verslo elito atstovų Satas.

REKLAMA
REKLAMA

O R. Daškevičius labai krimtosi nepavykus įsilieti į legalių verslininkų ir Kaune siautėjančių banditų gretas. Tad sugrįžęs iš „zonos“ jis ėmė smarkiai gerti. Neretai Daškė įsiveldavo į konfliktus, kurie baigdavosi policijoje. Apie tai plačiai rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose, žurnalisto Dailiaus Dargio.

REKLAMA

Jis buvo žodžio žmogus

Praėjus kuriam laikui Lietuvoje prasidėjo naujas tarpusavio santykių aiškinimosi modelis – dėl pinigų ir akcijų susigrumdavo įvairiais (dažniausiai – pačiais nešvariausiais būdais) pasakiškus turtus susikrovę bendrovių savininkai, akcininkai, verslo partneriai.

Į šiuos tarpusavio nesutarimus žinomi Kauno verslininkai vis dažniau ėmė pasitelkti pamažu atgimstančią Daškinių gaują. Tokiais atvejais už paramą R. Daškevičiui ir jo vyrams būdavo atsilyginama įspūdingo dydžio pinigais, o kai kada pasiūlydavo daryti į bendrą verslą.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi R. Daškevičius, buvęs bokso čempionas, „kietuolis“ ir žavus plevėsa, stovėjo ant naujos karjeros slenksčio. Netikėtai suėmus H. Daktarą, R. Daškevičius galutinai įsitikino, kad primityvus reketas, atvirai vykdoma spirito ir cigarečių kontrabanda jau tampa „nebemadingomis“ augančios šešėlinės ekonomikos veiklos kryptimis.

Plačiai nuskambėjęs konfliktas su įtakinguoju kauniečiu milijonieriumi Sigitu Čiapu sužlugdė H. Daktaro karjerą kriminaliniame pasaulyje. Netrukus S. Čiapo dėka H. Daktaras buvo sulaikytas ir 7 metams atsidūrė už grotų. Tai galutinai pakeitė Daškės mąstyseną – jis ėmė dairytis naujos, mažesnių rūpesčių keliančios veiklos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Daškė daug jaunesnis už mane. Kada jis kariavo su Slabotke (Vilijampole), aš sėdėjau Sibire, o kai sugrįžau į Lietuvą, jis sėdėjo Pravieniškėse. Buvau kelis kartus su juo susitikęs. Jis man pasirodė konkretus, žodžio besilaikantis žmogus. Man jis patiko, nors neteko su juo daugiau pabendrauti.

Kiek žinau, jo pagrindinė veikla buvo biznis, o legalus ar ne, tikrai negaliu pasakyti, nes nežinau“, – prieš daugelį metų laiškuose rašė Lukiškių vienutėje tuo metu sėdėjęs H. Daktaras.

REKLAMA

Kruvinos maudynės Daškinių pirtyje

Kai prieš keletą metų įsižiebė valdininkų, verslininkų ir sporto atstovų konfliktai dėl Kaune, Partizanų gatvės 192-ajame sklype, esančio regbio stadiono, paaiškėjo kai kurie tamsūs šios objekto praeities faktai.

„Akistata“ žurnalistui Kauno vaikų ir jaunimo regbio klubo „Ąžuolas“ vadovas Vytautas Vasilenka prieš gerą dešimtmetį sakė, kad prieš pat mirtį Daškė, lydimas apsaugininkų, išdidžiai vaikštinėdavęs po stadioną ir įdėmiai stebėdavęs čia prakaitą liejančius jaunuosius regbio žaidėjus.

REKLAMA

Toks faktas neturėtų stebinti, nes ilgus metus apie Daškinių gaują ir jų aplinką informaciją operatyvinę informaciją kaupę Kauno kriminalinės policijos darbuotojai prisimena, kaip iškart po privatizacijos R. Daškevičiaus vyrai ūždavo Partizanų gatvės 192-uoju numeriu pažymėtoje pirtyje.

Pasakojama, kad į šią Daškinių pamėgtą poilsio bazę neretai būdavo atvežami ir nepaklusnūs ar duoklės nenorėję mokėti Kauno bendrovių savininkai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jūs turite pasirinkimą. Dirbkite su mumis arba mes jus sunaikinsime!“ – taip Daškiniai mėgdavo sakyti pasakiško pelno su banditais pasidalyti nenorėjusiems verslininkams.

Po tokių įspėjimų Žaliakalnio gaujos smogikai nepaklusnius turčius įmerkdavo į pirties baseiną ir taip juos kankindavo, kol pastarieji neiškentę sutikdavo sumokėti nemažą savo uždirbto pelno dalį. Po to banditai ir jų kankinti verslininkai prisėsdavo prie vieno stalo ir lyg niekur nieko puotaudavo iki paryčių.

REKLAMA

Sargo išpažintis

Ne vienerius metus buvusią Daškinių pirtį prižiūrėjo netoliese esančiame kukliame name su šeima besiglaudžiantis sargas Vladas.

„Kadaise dirbau vėliau liūdnai pagarsėjusios EBSW grupės privatizuotoje F. Dzeržinskio staklių gamykloje. Vienu metu ir aš buvau jos smulkiuoju akcininku, vėliau tos akcijos paslaptingai pradingo. Mano žiniomis, Gintaras Petrikas galėjo būti prispaustas banditų, todėl šią pirtį paprasčiausiai atidavė Daškiniams“, – teigė kraupią praeitį slepiančios pirties prižiūrėtojas.

REKLAMA

Vladas sakė, kad kurį laiką šios pirties direktoriumi buvo paskirtas R. Daškevičiaus brolis Artūras. Prieš Daškinių gaujos narių gyvenimus sužlugdžiusius „cigarečių karus“ keletą metų Partizanų gatvės pirties akcininku buvo paskirtas ir šiuo metu bausmę Pravieniškėse atliekantis Edmundas Bilinskas-Edma.

Pašnekovo teigimu, maždaug 1995–1997 metais kone kiekvieną savaitgalį šioje pirtyje netikėtai pasirodydavo automatais ginkluoti „Aro“ pareigūnai. Įsiveržę grėsmingai atrodantys kovotojai mikliai suguldydavo besilinksminančius gangsterius ir jų svečius tiesiog veidais į žemę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų