Idėją dėl specialios mokslinės tarybos, kuri rūpintųsi sovietmečiu sukurto paveldo išsaugojimu Lietuvoje, iškėlė Valstybinė kultūros paveldo komisija. Tokia taryba prie Vyriausybės, anot komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės, reikalinga siekiant depolitizuoti kultūros vertybes.
„Nemanau, kad dar vienos tarybos įkūrimas būtų kažkaip efektyvus. Galima konferenciją, forumą surengti, tam ir yra Kultūros paveldo komisija, kad atliktų tą funkciją, teiktų išvadas. Pasikviesti mokslininkus, jeigu jų dar yra mažai, visada galima. Kiekviena papildoma taryba reikalauja papildomų išlaidų arba laiko sąnaudų ypač biurokratams: kabinetų, kažkas sekretoriauti turi, tad nemanau, kad turėtume dar didinti išlaidas biurokratiniam aparatui“, - BNS sakė ministras.
Visgi jis svarstė, jog šiuo metu sovietinis paveldas dažnai įvertinamas netinkamai dėl politinių priežasčių.
„Dažnai tas klausimas yra labai politizuojamas, kaip ir naudinga ne iš politinio taško pasižiūrėti, o iš mokslinio, iš ateities perspektyvų, kiek mes čia turime išsaugoti sovietinio paveldo ir kokio, gal diskusija būtų ir gera. Gal kažkada ir sovietinė architektūra ar kažkokie monumentai bus kaip paveldas“, - teigė Š.Birutis.
Jis pripažino, jog vertinti paveldą nesiejant jo su ideologija labai sunku, kol dar gyvos sovietinių represijų aukos.
Diskusijas dėl sovietinio paveldo saugojimo kurstė Žaliojo tilto skulptūros, taip pat kiti paminklai, įamžinantys sovietinę ideologiją skleidusius asmenis.
Žaliojo tilto skulptūras, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, vasarą savivaldybė nukėlė aiškindama, kad jos - avarinės būklės. Iki tol ilgą laiką vyko diskusija, kad jas reikėtų nukelti, nes tai - sovietinės propagandos dalis. Pasisakantieji už jų išsaugojimą teigia, kad skulptūros turėjo likti kaip istorijos dalis.
