Politologas ir saugumo specialistas Deividas Šlekys sako, kad tai buvo vienas aštriausių buvusios Vokietijos kanclerės pasisakymų dėl situacijos vertinimo Ukrainoje, tačiau priduria, kad panašia retorika A. Merkel yra sakiusi ir anksčiau.
„Bendra žinutė iš jos visų pasisakymų yra tai, kad ji nemato jokios savo kaltės, rolės, įgalinant Rusiją būti agresyvesne, ambicingesne, naglesne ar turbūt įžūlesne. Nes ji sako, kad mes kalbėjome su Rusija ir tas pokalbis leido, sakykime, išvengti to, kas vyksta dabar Ukrainoje“, – komentavo D. Šlekys.
Tiesa, politologas pripažįsta, kad būdama politikė A. Merkel padarė ir nemažai teigiamų dalykų Vokietijai ir pačiai Europos Sąjungai.
Visgi tam tikri buvusios Vokietijos kanclerės veiksmai, pasak D. Šlekio, įgalino Putiną vykdyti agresyvią politiką.
„Turbūt kaip ir kiekvienas žmogus, darome klaidas, darome ir gerus dalykus. Tai kas matosi iš jos pasisakymo, kad ji tikrai atsisako asmeniškai reflektuoti ir matyti padarytas klaidas, kurias ji padarė.
Štai Europos Sąjungos komisarė, pirmininkė von der Lyen (Ursula von der Lyen – tv3.lt), kuri dirbo su A. Merkel jos vyriausybėje, kai prasidėjo Rusijos agresija Ukrainoje, sakė, kad mes negirdėjome ir neįsiklausėme, ką šnekėjo Baltijos valstybės ir Lenkija, kad jūs buvot teisūs“, – pridėjo D. Šlekys.
Politologas priduria, kad tokią poziciją yra išsakę ir Vokietijos socialdemokratų bei konservatorių partija, tad tokia A. Merkel retorika dėl Baltijos šalių liūdina.
„Ar tai būtų Pistorius (Boris Pistorius), ar Šolcas (Olafas Šolcas), ar dabar valdantis Merzas (Friedrichas Merzas), jie visi traktuoja Rusiją kaip grėsmę, jie dirba su mumis ranka rankomis ir ne kartą yra viešai sakę, kad mes turėjome labiau klausytis, ką šneka Baltijos valstybės.
O A. Merkel dabar yra realiai vienintelė tokia politikė, kuri ima ir pasako, kad jų (Baltijos valstybių, Lenkijos – tv3.lt) nereikėjo klausytis, juos reikėjo tramdyti, nes jie kelia bėdų. Tai gaunasi truputėlį iškreiptų veidrodžių pasaulis“, – kalbėjo D. Šlekys.
Krymo aneksijos metu A. Merkel prašė nelieti kraujo
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas, būdamas Lietuvos kariuomenės vadu (2014–2019 m.) taip pat ne kartą lankėsi Ukrainoje.
O vieno tokio oficialaus vizito metu dėl Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo, V. J. Žukui teko bendrauti ir su Krymo aneksijos metu buvusiu Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Oleksandru Turčynovu.
Vizito metu V. J. Žukas pasakoja taip pat paklausęs O. Turčynovo, kodėl rusams užgrobus Krymą ir jo parlamentą nebuvo imtasi jokių veiksmų.
„Jis atsakė, kad: „buvo skambutis iš Europos Sąjungos, aš kalbėjau su A. Merkel ir ji prašė nepralieti kraujo, mes derėsimės su Putinu Europos Sąjungos vardu ir spręsime tuos klausimus“, – pasakojo V. J. Žukas.
Nebuvo atsižvelgiama į Baltijos šalis ir Lenkiją
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas (GSSC), politologas Linas Kojala pasakoja prisimenantis, kai 2021 m. buvo bandoma ieškoti iniciatyvų kalbėtis su Putinu.
Visgi Baltijos šalys į šiuos bandymus žvelgė skeptiškai dėl to, kad į jų nuomonę nebuvo atsižvelgiama.
„Baltijos šalys buvo skeptiškos dėl to, kad atrodė, jog bandoma megzti dialogą tarsi apeinant regionų valstybes – Baltijos šalis ir Lenkiją. Ir kai čia buvo atvykęs ir Prancūzijos prezidento atstovas Vimontas (Pierre Vimontas), buvo labai aiškiai deklaruojama, kad yra norima surasti naują terpę kalbėti su Putinu, bet taip pat buvo pripažįstama, kad atsako iš Kremliaus pusės, didelio noro kalbėtis ir susikalbėti nebuvo“, – aiškino L. Kojala.
L. Kojalos manymu, šis A. Merkel interviu, kuriame teigiama, kad tiesioginis dialogas su Putinu būtų galėjęs sustabdyti karą, o kaltė dėl to krenta ir pačioms Europos Sąjungos valstybėms, ignoruoja pačią realybę, kurią deklaruoja pats Putinas.
„Putinas, kiekvieno savo atviro pasisakymo apie Ukrainą metu, kurios esmė, kad jis norėjo sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir vargu, ar kas nors jį galėjo nuo to atkalbėti ar sustabdyti“, – pabrėžė politologas.
Dialogų netrūko
Atsakydamas, kodėl A. Merkel galėjo pasirinkti tokią retoriką, kuria ji apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes, L. Kojala akcentavo, kad tai yra tipiška buvusios Vokietijos kanclerės retorika, kuria ji pabrėžia dialogo, susitikimų ir pokalbių svarbą, nepaisant to, kad jie ne visada atneša norimą rezultatą.
O ir šio interviu metu, pasak pašnekovo, pasirodė, kad yra ignoruojamos Putino imperialistinės užgaidos bei kitos priežastys.
Be to, tokia retorika, politologo teigimu, sukuria netinkamą terpę diskusijoms ir nesudaro prielaidų Europos valstybėms išmokti tam tikrų pamokų.
„Galiausiai, netrūko dialogo su Putinu prieš pat didelio masto invaziją. Prisiminkime vadinamuosius „ilguosius stalus“, kai Emmanuelis Macronas ir kiti vyko į Kremlių, kalbėjosi akis į akį su Putinu, ne telefonu, ne vaizdo konferencijų metu, bandydami atkalbėti nuo karo, bet jiems to padaryti nepavyko.
Tai svarstymai, kad galbūt mes Europos viduje nesusitarėme, kad kažkurios šalys prieštaravo tam, kad pandemija neleido dažniau susitikti su Putinu, jie yra relevantiški tiktai tuo atveju, jei mes matome platesnį kontekstą, kas yra Putinas, kaip elgiasi Rusija ir kuo motyvuoja savo sprendimus“, – komentavo L. Kojala.
Merkel apkaltino Baltijos valstybes ir Lenkiją dėl kilusio karo Ukrainoje
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes, rašo „Bild“.
A. Merkel, kuri vadovavo Vokietijai nuo 2005 iki 2021 metų, šį pareiškimą padarė interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“.
Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Anot A. Merkel, Lenkijos atsisakymas paremti Minsko susitarimus, du svarbius tarptautinius susitarimus tarp Rusijos ir ES, paskatino Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną 2022 m. įsiveržti į Ukrainą.
Ji teigė, kad pirmasis Minsko susitarimas „atnešė ramybę“ nuo 2015 iki 2021 m. ir suteikė Ukrainai, laiko „surinkti jėgas“ ir „tapti kitokia šalimi“.
Tačiau 2021 m. A. Merkel „pajuto, kad V. Putinas nebežiūri į Minsko susitarimą rimtai“.
„Todėl norėjau naujo formato, kuriuo Europos Sąjunga galėtų tiesiogiai bendrauti su Putinu. Kai kurie to nepalaikė. Tai, visų pirma, buvo Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš“, – interviu „Partizan“ sakė A. Merkel.
Ji pridūrė, kad šios keturios šalys „bijojo“, kad „neturėsime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“.
„Bet kokiu atveju, tai nepavyko. Tada aš palikau pareigas, o po to prasidėjo Putino agresija“, – sakė ji.
„Bild“ pažymi, kad buvusi Vokietijos kanclerė nepasako, kad Rusija pagal Minsko susitarimą nuo 2015 iki 2021 m. nužudė arba sužeidė daugiau nei 5000 Ukrainos karių, kad V. Putino agresija prieš šalį prasidėjo ne po jos kadencijos pabaigos, bet tęsėsi nuolat, o nuo 2021 m. pavasario, perkeliant didelius karinius dalinius, buvo rengiama visiška invazija į Ukrainą.
Kaltas ir koronavirusas
Be to, A. Merkel taip pat teigė, kad koronavirusas prisidėjo prie Rusijos karo Ukrainoje.
„Mes nebegalėjome susitikti, nes Putinas bijojo koronaviruso pandemijos“, – sakė A. Merkel.
Anot jos, „jei negalima susitikti, jei negalima akis į akį aptarti nesutarimų, tai ir naujų kompromisų rasti neįmanoma.“
Buvusi Vokietijos kanclerė yra įsitikinusi: „Vaizdo konferencijos tam nebuvo pakankamos.“ Todėl „koronavirusas yra pagrindinė priežastis“, kodėl Rusija taip radikalizavosi politiškai ir galiausiai užpuolė Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
