Ketvirtąją karantino savaitę nedarbas paaugo 0,5 procentinio punkto ir pasiekė 10,8 proc. Nuo karantino pradžios kovo 16 dieną šis rodiklis augo 1,5 punkto. Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 13 dieną buvo registruota 185,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Beveik kas ketvirtas per karantiną įregistruotas darbo neturintis žmogus dirbo prekybos, kas penktas – apdirbamosios gamybos sektoriuje.
Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse. Didžiausias (0,7 punkto) augimas buvo Klaipėdoje, Utenos rajone, Alytaus mieste, Palangoje, Vilkaviškio rajone ir Visagine.
Lietuvoje skursta 23 proc. gyventojų, o vienokią ar kitokią paramą gauna vos 2,5 proc. Taigi, pasak ekspertų, jaunoms šeimoms, šeimoms su mažomis pajamomis arba tiems, kurių šeimoje dirba tik vienas asmuo – bus išties sunku.
Kentės jauni ir neišmokę pamokos
„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad dabar yra laikas, kai šeimos turėtų vengti didelių pirkinių ir įsipareigojimų. Nereikia investicijų, kurios sunaudotų sukauptą rezervą, jei tokį šeima išvis turi.
„Tiesa, dabar dar labai svarbu gebėti vykdyti visus turimus įsipareigojimus. Mokėti mokesčius, įmokas. Tai ir paskolos, mokesčiai. Reikėtų pasverti ar užtenka pajamų. O dėl kaupimo šiuo metu, tai taip pat reali galimybė. Didelė dauguma žmonių dabar tiesiog neturi kur išleisti pinigų. Kitu atveju per mokinių atostogas gal būtų vykę į užsienį ar pinigus leidę kitaip, o štai dabar atsirado netikėta galimybė pataupyti. Nėra jokių švenčių, tai būtų labai gerai tuos pinigus, kuriuos gal būtų išleidę kitur, dabar atidėti į saugumo fondą, jų nepravalgyti“, – sakė J. Cvilikienė.
Tiesa, ji apgailestavo, kad kažko naudingo iš 2008 metų krizės lietuviai nepasimokė. Kilo vartojimas, augo išlaidavimas, kylanti ekonomika džiugino, todėl niekas nenorėjo taupyti.
„Šiuo metu, kai viskas sustojo, žmonės ėmė taupyti, nes tiesiog nėra kur dėtis. Bet tai stabdo ir ekonomiką. Visgi, kas galėjo būti padaryta prieš tai, nepadaryta. Tyrimai rodo, kad lietuviai mokosi tik iš savo klaidų. Štai jauni žmonės sako, kad mes tik dabar supratome, jog reikia turėti santaupų“, – kalbėjo ekspertė.
Anot jos, santaupų turi tie, kuriems tai ne pirma krizė, ir senoliai, kurie yra taupymo čempionai. Daugelio jaunų žmonių filosofija yra priešinga taupymui, jie gyvena šia diena, dažnai keičia darbus, dirba tik tai, kas yra malonu. Bet atrodo, kad dabar tenka tai pergalvoti, suvokti, kad ekonomikos ciklai keičiasi, turėti santaupų – privalu.
„Labiausiai pajaus tie, kurių veikla šiuo metu sustojusi. O ir aptarnavimo sferose, kurios dabar stovi, daugiausiai dirba jauni žmonės. Tai jie ir santaupų turi mažiau, bet įsipareigojimų turi daugiau, tarkime, paskolų, nuomos prievolių. Man taip pat kelia nerimą ir kita asmenų grupė, tai šeimos, kuriose yra tik vienas iš tėvų.
Tai tūkstančiai šeimų, kurios išties patiria skurdą. Šioms šeimoms labai sunku, ypatingai, jei maitintojas netenka pajamų. Šioms šeimoms ši krizė bus labai sudėtinga, o ir mokyklos, dienos centrai, kur vaikai gaudavo nemokamus pietus – uždarytos“, – kalbėjo ekspertė.
Mokyti, kaip gyventi – neverta
Ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka įsitikinęs, kad ši krizė labiausiai smogs tiems, kurie praras darbus, šeimoms, kurios turi vaikų, bet nebeturi pajamų.
Pagalba praradus darbą Lietuvoje yra labai kukli, išmoka siekia tik dalį buvusio atlyginimo, todėl daugelio nerimas yra suprantamas. Ne visi ir gali pretenduoti į tą išmoką, nes reikia būti dirbus bent metus per paskutinius trejus metus. Tai, pasak R. Lazutkos, išties sėja nemenką paniką tarp darbą praradusių žmonių.
„O dilema, ar lietuviai ko nors pasimokė iš buvusių krizių, atkrenta. Žinote, lengva pasiruošti, kai turi iš ko pasiruošti. Yra padaryti tyrimai, kurie rodo, kad 46 proc. Lietuvos gyventojų susiduria su problemomis, jei nenumatytos išlaidos siekia 310 eurų.
Taigi, galime įsivaizduoti, žmogus gyvena, gauna atlyginimą, padengia savo būtinąsias išlaidas ir staiga jam kažkas sugenda, arba reikia skubiai už kažką sumokėti, tarkime dantų taisymą. Vos ne pusė Lietuvos gyventojų neturi atsidėję juodai dienai, neturi santaupų. Galima juos mokyti, kaip reikia taupyti, bet jei nėra iš ko, tai nėra“, – sakė R. Lazutka.
Pasak specialisto, dalis žmonių smarkiai susispaudę gali išgyventi, apriboti, kad ir menkus malonumus, kuriuos šiuo metu sau leidžia. Gali atsisakyti kavos puodelio mieste, picos restorane vaiko gimtadienio proga ar dar kažko, bet tada kyla klausimai dėl gyvenimo kokybės ir kitų dalykų, žmogus tampa nervingas ir „netelpa“ visuomenėje, kuri taip gyvena.
R. Lazutka įsitikinęs, kad žmonės negali visą laiką gyventi įsitempę ir galvoti apie krizę, nieko sau neleisti. Jis svarstė, kad tie, kurie teikia konsultacijas žmonės, kaip išgyventi ir balansuoti savo biudžetą, ypatingai itin mažai uždirbantiems, iš esmės nežino, kaip jie gyvena ir su kuo susiduria kasdienybėje.
„Jei žmonės, kurie konsultuoja pakliūtų į tam tikras sąlygas, tarkime, vieniša mama, kuri dirba kasininke ir gauna minimalų atlyginimą, turi du vaikus, negauna alimentų. Kaip ši moteris gyvena, konsultantai tikrai nežino, ji geriau visus galėtų pamokyti išgyventi.
Norint padėti tiems, kurie serga finansų mažakraujyste, reikia įsigilinti į jų gyvenimus. Nėra taip paprasta patarti, kaip subalansuoti vieną ar kitą dalyką. Gali pasakyti žmogui, jei mažai uždirbi, taupyk, rašykis, kam ir ką išleidi. Bet kas iš to, jei jis išties uždirba tik varškei ir duonai?“, – klausė R. Lazutka.
Reikia santaupų, bet jų turi retas
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, bendra taisyklė norint ramiai gyventi, pusmečio pajamų dydžio santaupų rezervas. Tokiu atveju, netekus darbo per pusę metų šeima ar vienišas asmuo tikrai rastų sprendimą iš susidariusios situacijos. Visgi Lietuvoje tokių žmonių nėra daug, santaupų turi ne visi, o tokių nemenkų – dar mažesnė grupė žmonių.
„Tiesa, vidurinioji klasė didėja, artėjame prie pusės namų ūkių, kurie gyvena, kaip viduriniosios klasės atstovai. Dar prieš šią krizę darytas statistikos departamento tyrimas rodo, kad bent pusė namų ūkių sakėsi galintys sutaupyti, tikėtina, kad ir sutaupė. Jei pažvelgsime į indelių pasiskirstymą, tai panašus procentas yra, kiek namų ūkių turi indelius, juos laiko bankuose. Taigi, tas procentas nėra toks mažas. Trečdalis namų ūkių tikrai turi rezervą, taigi situacija atrodo geriau, nei prieš 10-12 metų“, – sakė Ž. Mauricas.
Žinoma, yra daug žmonių, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, ir taip yra todėl, kad nėra iš ko sutaupyti. Vienintelis variantas – didinti pajamas. Tiesa, netekus darbo dabar situacija taip pat kiek geresnė, nei 2008-2009 metais, nes tada net nedarbo išmokos buvo sumažintos.
„Tada buvo pasiųstas aiškus signalas, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Tai žmonės ir sprendė problemas, kaip mokėjo. Daugelis tiesiog emigravo“, – sakė ekonomistas.
