Vilniaus Antakalnio gatvėje įsikūrusio nedidelio knygyno durys žiūri į lauką. Tai atitinka naujuosius saugumo kriterijus, tad direktorė iš ryto jau barškina raktais ir po penkių savaičių pertraukos tas duris vėl atveria pirkėjams.
„Džiaugiamės dabar, kad pakankamai neilgai truko. Laukiam pirkėjų, aš manau, kad ateis tų pirkėjų šiek tiek. Nes tėveliai su vaikais namuose, yra moksleiviai“, – sako direktorė Milda Jurgo.
Visgi kol filmuojame, čia neužsuka nė vienas skaitymo ir knygos kvapo išsiilgęs klientas. O iki karantino, kaip pasakoja Milda Jurgo, kasdien užeidavo po 20-30 žmonių.
„Nuoma nuostolis, už nuomą turėsime susimokėti. Ir atlyginimai – neturėjom jokio pelno“, – pasakoja M. Jurgo.
Tačiau tamsios mintys per karantiną direktorės neapniko. Nors apyvartos ir nebuvo, skelbti bankroto ji tikrai nesvarsto:
„Ne, aš kol kas tokių minčių neturiu. Galima persikvalifikuoti kitaip, galima į elektroninę erdvę eiti.“
Šitaip, sušvelninus karantino sąlygas, darbą nuo šiandienos Lietuvoje atnaujina tūkstančiai smulkių parduotuvių, taisyklų. Verslas ir valdžia tikisi, kad tai bent šiek tiek įlies gyvybės šoką patyrusiai ekonomikai. Verslininkai sukasi kaip išmano, o ekonomistai bando nuspėti, kaip jiems seksis. Tarptautinis valiutos fondas jau skelbia pirmąsias prognozes, kaip koronaviruso sukelta krizė paveiks ne tik verslą, bet ir visus žmones.
Pirminiais skaičiavimais, Lietuvos ekonomika šiemet smuks daugiau kaip aštuoniais procentais, o tai yra daugiau nei prognozuojama visai euro zonai, kuri susitraukti esą turėtų 7,5 procento. Toks pat procentas prognozuojamas ir Estijai, latvių ekonomika, manoma, smuks dar daugiau. Visgi akivaizdu, kad nė nežinome, kiek pasaulyje užsitęs krizė ir pats karantinas, taigi Lietuvos ekonomistai į šiuos skaičius žiūri atsargiai.
„Reikėtų vertinti tai kaip juodraštį. TVF prognozuoja šiek tiek didesnį ekonomikos kritimą, tikėtina, remiantis tuo, kad Lietuvos ekonomika 2009 m. nukentėjo žymiai labiau, ekonomika smuko beveik 15 proc., t.y. 3 kartus daugiau nei euro zonos vidurkis“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Visgi Lietuvos bankas skelbia dar blogesnius skaičius nei užsienio ekonomistai. Jo skaičiavimais, labiausiai tikėtinu scenarijumi šalies ekonomika gali smukti maždaug 11 procentų. Kai pernai augo beveik keturiais.
„Aišku, kad tai yra nemažai. Gerais metais esam įpratę prie ekonomikos augimo į pliusą, ne į minusą. Kas labiausiai nukentės – visiems plika akimi matomi sektoriai, kurie labiausiai paveikti tiesiogiai karantino įvesto. Maitinimas, viešbučiai, turizmas“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.
Kaip tai paveiks eilinius žmones? Daug kas baiminasi išaugusių kainų parduotuvėse. Tačiau ekspertai ramina, kad sumažėjus paklausai verslai kaip tik konkuruos dėl pirkėjų ir kainų nekels. Be to, pinga nafta. Tarptautinis valiutos fondas mano, kad šiemet Lietuvoje bus fiksuota netgi nežymi defliacija – kainų mažėjimas. Tačiau kas tikrai išaugs – tai nedarbas. Per karantino mėnesį bedarbių pagausėjo pusantro procento – iki beveik 11-os. Iš viso darbo šiuo metu ieško maždaug 186 tūkst. lietuvių. Labiausiai darbo netekti gresia nekvalifikuotiems asmenims. O štai ženklesnio algų mažinimo ekonomistai neprognozuoja.
„Bazinio atlyginimo mažinimas yra pakankamai retas reiškinys. Jis dažniausiai demotyvuoja darbuotojus ir ilgainiui gali smogti kitu lazdos galu. Verslas kiek įmanoma stengiasi to nedaryti, atėjus krizei kalbam apie atlyginimų įšaldymą ir nedarbo kilimą“, – sako Ž Mauricas.
Vadinasi, privačių įmonių vadovai labiau linkę atleisti mažiau reikalingus darbuotojus, tačiau likusiems algas išlaikyti bent jau tokias pat kaip anksčiau. Biudžetininkai gali nenukentėti išvis – valdantieji jau skelbė netgi didinsiantys atlyginimus medikams, dėstytojams. Žinoma, iš skolintų lėšų. Tačiau skolintis Lietuva dabar gali pigiai, o tuo ši krizė iš esmės skiriasi nuo užklupusios prieš dešimtmetį. Jei tada palūkanos siekė net keliolika procentų, dabar vos viršija nulį. Be to, valstybė turi rezervų, nėra nekilnojamojo turto burbulo. Gera žinia ir ta, kad Lietuvai numatomas greitas atsigavimas. Pasak Valiutos fondo, 2021-aisiais Lietuvos ekonomika gali pasistiebti tiek pat, kiek šiemet smuks. Bet… nebūtinai.
„Daug kas priklauso nuo tokių dalykų, kurie nėra ekonomistų prognozavimo sritis – kaip bus suvaldyta pandemija, ar nebus antrosios bangos, ar nebus vėl įvedamos griežtesnės priemonės“, – pasakoja K. Tamoševičienė.
Daug lems ir tai, ar verslo gelbėjimo planas su penkiais milijardais skolintų lėšų bus toks veiksmingas, kaip pasakoja valdantieji. Ekspertai mano, kad kone trečdalis smulkaus verslo krizės vis tiek gali neatlaikyti, o ir valstybės biudžetas nėra guminis, tad kažkam susiveržti diržus vis vien gali tekti.
