„Nuostolių klausimą tikrai aptarėme su universitetu, suradome būdą, esame jį pateikę universitetui kaip galima išspręsti šitą klausimą, ir mes tikimės, kad universitetui tas variantas, kuris yra pateiktas, tinka“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė premjerės patarėjas.
Jo teigimu, teikiant LSMU sklypų keitimo pasiūlymą, buvo įvertinta, kad jie atitiktų žemės naudingumo bei ploto kriterijus.
„Tikrai įvertinome, kad sklypai, kurie yra pasiūlyti, kad būtų maksimaliai arti tos veiklos, kurią dabar universitetas vykdo, kad nebūtų didelis atstumas, kad žemės derlingumo koeficientas, plotas atitiktų dabartinį ir netgi yra pasiūlytas kiek didesnis plotas“, – teigė D. Krinickas.
„Tai pagal kokybinius rodiklius pasiūlyti sklypai yra geresni, o nuostolių klausimas aptartas ir jis yra pateiktas tarybai svarstyti“, – pažymėjo premjerės patarėjas.
E. Kuročkina: nesutikus perduoti sklypo, gamyklos statybos planai užsitęs
Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina viliasi, kad ketvirtadienį sėsiant prie derybų stalo su universitetu pavyks pasiekti susitarimą dėl gamyklai numatyto žemės sklypo.
Visgi, jei aukštoji mokykla nesutiks perduoti sklypo, viceministrė teigia, kad teks griebtis kitų alternatyvų, kurios gerokai nutolins gamyklos statybos Lietuvoje planus.
„Įgyvendinant tokį projektą, visada turi turėti planą „B“, „C“, „D“ ir t. t. Su premjerės komanda esame aptarę keletą kitų variantų, „Investuok Lietuvoje“ taip pat yra įsivertinę kitas Lietuvos teritorijas. Tų variantų yra, tačiau jie galimai, ypač kalbant apie planus „C“, „D“ – tuos jau kritinius planus – galėtų užtrukti ir nutolinti šios gamyklos statybų procesą. Tai dėl to tikimės, kad planas „A“ įvyks ir nereikės galvoti apie kitas alternatyvas“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė E. Kuročkina.
Kaip pažymėjo ji, kitos alternatyvos galėtų užtrukti. Tą lemtų žemės sklypo formavimo procesai.
„Tai susiję su tuo, kad dideli valstybiniai žemės sklypai neretai ribojasi su privačiais sklypais. Ir ryšium su tuo, kad šiai gamyklai reikalingas tikrai didžiulis plotas ir būtina užtikrinti tam tikras gamyklos ir visos teritorijos pastatų apsaugos zonas, tai reiktų kalbėti apie tam tikrų privačių sklypų išpirkimą, formavimą“, – akcentavo viceministrė.
ELTA primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę pasirašė susitarimą su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl jos plėtros Lietuvoje. Kaip teigiama ekonomikos ir inovacijų ministerijos išplatintame pranešime, projektui suteiktas stambaus projekto statusas.
Anot ministerijos, neoficialiais duomenimis, gamykla bus statoma Baisogaloje. Tikimasi, kad gamykla per metus pagamins dešimtis tūkstančių 155 mm kalibro šaudmenų.
Balandžio pabaigoje Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Įstatymui įsigaliojus, šie gamintojai galės pradėti projektų vystymą dar negavę statybų leidimų. Šiuos leidimus projektų vykdytojai turės gauti iki statybų pabaigos.
Pakeitimais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip sudaromos sąlygos tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Šie įstatymų pakeitimai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija.
