Formaliai, kai kurių šių asmenų pakeitimą galima paaiškinti jų amžiumi. Pavyzdžiui, 75 metų Jurijus Ušakovas prieš penkerius metus pasiekė didžiausią leistiną amžių valstybės pareigūnui, nors tarnyboje dirba iki šiol.
„Jurijus Viktorovičius dažnai nepasirodo savo biure. Suprantate, jis retkarčiais suserga. Šiuo metu prezidentui reikia žmonių, galinčių sunkiai dirbti ir pasiūlyti kūrybinių idėjų šiais neramiais laikais“, – „The Insider“ aiškino šaltinis prezidento administracijoje.
Sergejus Lavrovas ir Ušakovas prižiūri daugelį svarbiausių užsienio politikos reikalų ir prezidento pavedimu tvarko personalo paskyrimus Užsienio reikalų ministerijoje, pasak kai kurių šaltinių, tai labai erzina užsienio reikalų ministrą Lavrovą.
Praėjusių metų pabaigoje Ušakovas aktyviai dalyvavo rengiant ultimatumą NATO ir JAV, kuriame Kremlius reikalavo saugumo garantijų ir uždrausti aljanso plėtrą į rytus. Šių metų gegužę jis „stebėjo“ Ukrainos ir Rusijos derybas dėl karo veiksmų nutraukimo. Kaip žinome, nė vienas veiksmas nebuvo sėkmingas. Tarp kitų Ušakovo nesėkmių yra neseniai Jerevane įvykęs KSSO viršūnių susitikimas, kuriame Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas atsisakė pasirašyti galutinę deklaraciją.
Ušakovo padėtis pirmą kartą tapo nesaugi dar 2017 m., kai jo artimiausias padėjėjas Olegas Smolenkovas, dešimtmetį perdavęs itin slaptą informaciją CŽV, pabėgo į Vakarus. Tačiau tuomet Putinas buvo įtikintas, kad Smolenkovas didelės žalos nepadarė, o ir pats prezidentas nenorėjo prarasti pagrindinio Amerikos eksperto savo aplinkoje.
Atrodo, kad kartu su Ušakovu atsistatydins ir jo komandos nariai, kurie su juo yra nuo tų laikų, kai kartu dirbo Rusijos ambasadoje JAV: Aleksejus Šilinas, jo štabo viršininkas, Aleksejus Šišajevas, Prezidento užsienio politikos direktorato vadovo pavaduotojas ir Užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Amerikos departamento direktoriaus pavaduotojas Konstantinas Seredniakovas.
Tačiau išėjęs į pensiją Ušakovas skurde negyvens – kaip išsiaiškino žurnalistai, jo šeima valdo kelis šimtus milijonų rublių vertės nekilnojamojo turto, o dukra Tatjana prabangius automobilius keičia kaip pirštines.
Tikėtina, kad Ušakovą paseks ir Prezidento Užsienio politikos direktorato vadovo pavaduotojas Filipas Iljičevas, išgarsėjęs po vakarėlio Prezidento administracijos vadovo Antono Vaino priimamajame per karantiną.
Prezidento užsienio politikos direktoratą sudaro Amerikos, Europos, Azijos, Afrikos, Australijos departamentai ir net Arkties prižiūrėtojas. Be tarptautinės veiklos šie pareigūnai kartu su Federaline karinio-techninio bendradarbiavimo tarnyba dalyvauja derybose dėl Rusijos ginklų tiekimo draugiškoms šalims. Iljičevas Kremliuje vadinamas Afrikos ir Izraelio „prižiūrėtoju“, o jo pareigos apima informacijos rinkimą, analizę, rengimą oficialiems vizitams ir „Rosoboronexport“ interesų lobizmą šalyse, už kurias jis atsakingas.
2019 m. Iljičevas buvo Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimo, kuris su didele pompastika vyko Sočyje, organizacinio komiteto narys. Afrikos prižiūrėtojas turi daug ryšių su Alžyro, Etiopijos, Eritrėjos, Sudano, Egipto ir Libijos vyriausybėmis. Teigiama, kad jis taip pat yra artimas dabar jau buvusio Pietų Afrikos prezidento Jacobo Zumos pažįstamas. 1963 m. Zuma įstojo į Pietų Afrikos komunistų partiją ir dalyvavo sabotažo mokymuose kovotojų bazėje Mozambike, kur dirbo GRU instruktoriai. Tada jis buvo Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) žvalgybos vadovas ir grįžo į gimtąją šalį po apartheido žlugimo. Zumai pirmininkaujant Pietų Afrika prisijungė prie BRICS ir vykdė Kremliui naudingą užsienio politiką.
Tačiau afrikiečiui „Kremliaus draugui“ – sunkūs laikai. Namuose Zuma buvo apkaltintas daugybe korupcinių nusikaltimų, o nuo 2021 metų liepos jis atlieka 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už atsisakymą duoti parodymus teisme. Dabartinis Pietų Afrikos prezidentas Cyril Ramaphosa pastebimai pasislinko Kinijos link, o Iljičevui nepavyko su juo užmegzti verslo ryšių.
Jo veiklos rezultatai Izraelyje, kur didžioji dauguma gyventojų palaiko Ukrainą, taip pat buvo gana menki. Padedant Rusijos ambasadai Tel Avive ir vietiniam „Rossotrudnichestvo“ padaliniui bei GRU pavyko sutelkti dvi dešimtis žmonių, kurie filmuojant vaizdo kameromis žygiavo su Rusijos vėliavomis ir porą kartų šaukė: „Putinas! Pergalė!“,- bet net ir tie buvo Moldovos gyventojai.
Ilčevo atsistatydinimas gali būti susijęs su nesėkmingais Kremliaus bandymais išstumti Ukrainos kviečių ir kukurūzų atsargas iš Afrikos maisto rinkos.
Kremliaus vestibiuliuose ir koridoriuose svarstomas ir gresiantis prezidento tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis direkcijos vadovo Igorio Maslovo atsistatydinimas. Netgi kalbama apie visišką šio departamento panaikinimą. Ryšių su artimu užsieniu direkcija buvo įkurta 2005 m., po Oranžinės revoliucijos Ukrainoje, ir nuo to laiko jam iš eilės vadovauja keli buvę Užsienio žvalgybos (SVR) pareigūnai.
„Kultūrologai“ su antpečiais aktyviai kišasi į NVS šalių, Pietų Osetijos ir Abchazijos politinį gyvenimą, verbuodami politikus, žurnalistus, buvo gana pastebimi keliose rinkimų kampanijose, kai finansavo prokremlišką opoziciją.
Pavyzdžiui, Gruzijoje, kur Kremlius rėmė Gruzijos patriotų aljansą, nors per neseniai vykusius parlamento rinkimus ši marginalinė partija surinko tik 3,14 proc. Anksčiau pulkininkas Maslovas tarnavo SVR Balkanų ir Austrijos "stotyse", o vėliau buvo pakviestas dirbti prezidento administracijoje, kur vadovavo „Moldovos departamentui“.
Per 2021 metų Moldovos prezidento rinkimus Maslovas koordinavo Maskvos globotinio Igorio Dodono priešrinkiminio štabo darbą ir pranešė vadovybei apie pastarojo neišvengiamą pergalę. Tačiau, priešingai nei visos rožinės prognozės, rinkimus laimėjo proeuropietiška politikė Maia Sandu.
„Po ponios Sandu pergalės Prezidento administracija buvo šoko būsenoje. Vyriškis išpūtė rinkimus, ir visi laukė jo atleidimo. Tačiau, visų nuostabai, Igoris Venediktovičius buvo paaukštintas visos direkcijos vadovu“, – „The Insider“ sakė šaltiniai.
Tuo tarpu Rusijai įsiveržus į Ukrainą teko apriboti daugumą Kremliaus propagandos projektų NVS šalyse, atšaukti bendri seminarai ir vizitai, nes, kaip teigė vienas direkcijos darbuotojas, „žmonės mūsų vengė“. Tiesą sakant, visas didžiulius biudžetus turintis Kremliaus direktoratas turi reikalų tik su Abchazija ir Pietų Osetija, kur Maslovas vis dar laukiamas išskėstomis rankomis.
Visai gali būti, kad prezidento administraciją paliks ir Maslovo pavaduotojas, Planavimo skyriaus vadovas Valerijus Maksimovas, kuris jau kurį laiką buvo nuošalyje. Buvęs FSB pulkininkas Maksimovas baigė Sovietų Sąjungos KGB Maskvos pasienio apsaugos aukštesniąją vadovavimo mokyklą, o vėliau tarnavo operatyvinėse pareigose Centrinėje Azijoje ir šiaurės rytų regionuose. 1995 m. jis buvo perkeltas į FSB centrinį biurą skyriaus vadovu. 2006 metais tuometinis Ryšių su artimomis šalimis direkcijos vadovas Modestas Kolerovas pakvietė FSB pareigūną prižiūrėti Užkaukazę.
Pulkininkas Maksimovas vadinamas žinomo propagandisto Sergejaus Michejevo „krikštatėviu“, kuris nuolat pasirodo Vladimiro Solovjovo televizijos laidoje. Prieš tapdamas Kremliaus stovyklos pasekėju, Michejevas dalyvavo rinkimų kampanijose Latvijoje, Kazachstane, Gruzijoje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Kirgizijoje, o vėliau siuntė pažangos ataskaitas savo vedėjui Maksimovui. „Insider“ turi savo žinioje Mikhejevo memorandumus apie jo slaptus susitikimus su Irano pareigūnais, taip pat skundus dėl prastos prezidento administracijoje jam įteiktų dolerių.
Pastaraisiais metais pulkininkas Maksimovas vadovavo didelei prokremliškų įtakos agentų komandai Užkaukazėje, tačiau prasidėjus agresijai prieš Ukrainą, tinklas subyrėjo, o kai kurie „Kremliaus draugai“ atsisakė bendradarbiauti, motyvuodami žiaurumu kaimyninėje šalyje.
Be viso kito, yra ir daugiau priekaištų buvusiam FSB pareigūnui: iš savo darbo kompiuterio Maksimovas aktyviai susirašinėjo su „socialiai atsakingomis merginomis“ (taip jas vadina Putinas) ir rengia su jomis susitikimus savo tarnybiniame automobilyje, kalbama prezidento administracijoje.
