Psichologas Edvardas Šidlauskas teigė, kad vaikų nerimas prieš naujus mokslo metus yra normalu, nes mokykla jiems yra tarsi naujas darbas su nežinomais iššūkiais, panašiai kaip suaugusiems, kai pradeda dirbti naujoje vietoje.
„Tai labai natūralu, nes tai yra iššūkis, ir kyla nerimas, kad galbūt atsiras kažkokių sunkumų, kurių aš nesugebėsiu įveikti. Kažkuria prasme, vaikams mokslas yra lygiai tas pats, kas jums darbas.
Kaip ir suaugę nerimauja eidami į naują darbą – nežino, kokie ten bus kolegos, koks bus vadovas, kokios užduotys lauks, ar aš susitvarkysiu, ar neatleis manęs.
Panašiai ir vaikai – jie bijo, kad galbūt šiais metais bus sudėtingesnė programa, gal kokių naujų dalykų, gal pasikeis mokytojas ir taip toliau. Tai natūraliai kelia nerimą, nes tai yra išbandymas, tam tikra prasme“, – sakė jis.
Kai emocijų per daug arba jų nėra, tai gali tapti problema
Pasak eksperto, emocijos yra natūralios ir naudingos, tačiau tampa problema, kai jų būna per daug arba visai nėra, nes tai rodo sutrikimą ir gali reikėti specialistų pagalbos.
„Tiek nerimas, tiek bet kuri kita emocija yra gerai ir tai mums tarnauja. Tai yra savotiška kalba, per kurią pasaulis su mumis komunikuoja. Visos emocijos ir jausmai yra geri.
Problema atsiranda tada, kai jie „sugenda“ arba užstringa, kai žmogus pradeda nerimauti per daug arba be pagrindo. Kaip užstrigęs koks nors klavišas – spaudžia tą pačią raidę, nors mums jos nebereikia.
Kai taip nutinka, tai jau sutrikimas, ir čia būtina specialistų pagalba. Arba atvirkščiai – išvis neveikia „mygtukai“, kai emocijų nėra.
Kai dėl perdėtos baimės ar nepriėmimo mes jas išstumiame. Tai irgi problema – kai jų yra per daug arba kai jų nėra. Abiem atvejais tai sunkumas. O šiaip emocijos yra natūralus dalykas – mūsų psichikos reakcija į pasaulį, kuri mums yra naudinga“, – akcentavo pašnekovas.
Šidlauskas: „Tėvų pareiga yra palaikyti ir drąsinti vaiką“
Kaip teigė E. Šidlauskas, svarbiausia tėvų pareiga yra palaikyti ir drąsinti vaiką, nes pozityvus palaikymas bei saugi aplinka suteikia pasitikėjimo ir padeda augti.
„Pagrindinis tėvų darbas yra palaikyti vaiką ir drąsinti. Tai reiškia – nekelti per aukštų reikalavimų, negrasinti, nedemonstruoti abejingumo, o pasakyti: „Kaip bebūtų, mes tikime, kad tu vis tiek sugebėsi. Nors kažką tikrai padarysi. Jei nepavyks iš pirmo karto – bandyk iš antro.“
Toks palaikymas – „suk lūpas, kelkis, eik toliau, tu vis tiek gali, žiūrėk, kažkas gaunasi“ – yra pagrindinė tiek tėvystės, tiek apskritai žmonių pareiga vieni kitiems. Nes būtent psichologinis mikroklimatas mus palaiko ir leidžia augti“, – sakė E. Šidlauskas.
Psichologas atkreipė dėmesį, kad svarbiausia namuose yra sudaryti saugumo, pasitikėjimo vaiku, padrąsinimo sąlygas.
Nerimas yra natūrali pirmoji streso fazė
Anot psichologo Gedimino Navaičio, nerimas yra natūrali pirmoji streso fazė, kuri paruošia organizmą kovoti arba bėgti, todėl nereikia jo bijoti ar stengtis iškart panaikinti.
„Nieko nereikia daryti. Nerimas yra pirmoji streso fazė. Simboliškai pasakysiu, kad įsivaizduotumėte: jeigu dabar žmogus pasuktų galvą ir pamatytų, kad kambario, kabineto ar patalpos, kurioje jis yra, durys truputį prasiveria ir pasirodo liūtas, turbūt visi žmonės sunerimtų.
Retas budistas gal pasakytų: „Ai, žvėrelis nori pavalgyti.“ Kas toliau atsitinka? Organizmo tonusas pasikeičia – galima kovoti arba bėgti. Lygiai taip pat reaguoja ir gyvūnai, pavyzdžiui, kiškis, pamatęs vilką. Svarbiausia – nepulti į paniką, nes jeigu žmogus imtų rėkti ir slėptis po stalu, iš to nebūtų jokios naudos“, – dalinosi jis.
Psichologo nuomone, ilgai trunkantis stresas gali išsekinti, tačiau natūralūs pokyčiai, tokie kaip mokslo metų pradžia, kelia ir džiaugsmą, ir nerimą, nes abu šie jausmai yra normalios organizmo reakcijos į naujas situacijas.
„Jeigu tokia būsena tęsiasi ilgą laiką, pakliūname į išsekimo fazę, kai vėl atsiranda nerimo požymių, tačiau nebelieka vidinių išteklių jiems atsispirti.
Čia svarbu pabrėžti, kad stresas ir nerimas nėra priešinimasis liūtui – tai savo minčių, emocijų ir kūno reakcijų suvaldymas arba nesuvaldymas. Todėl natūralu, kad bet kokie pokyčiai, tarp jų ir rugsėjo pirmoji, savotiškai „tonizuoja“.
Vaikai džiaugiasi, kad vėl pamatys vasarą nematytus bendraklasius, džiaugiasi, kad pamatys mokytoją. Kartu jie nerimauja – džiaugsmas irgi yra tonuso pasikeitimas.
Jie gali nerimauti, kaip seksis, kas pasikeitė mokykloje ir panašiai. Kiekvienas tai gali lengvai įsivaizduoti“, – pasisakė ekspertas.
Jei nerimas kyla dėl rimtų problemų, verta kreiptis į specialistus
Kaip kalbėjo G. Navaitis, daugumos vaikų nerimas prieš mokslo metus yra natūralus ir nereikalauja keitimo, tačiau jei jis kyla dėl rimtų problemų, pavyzdžiui, patyčių ar didelių sunkumų, būtina kreiptis į specialistus.
„Tėvai taip pat gali prisiminti, kaip jautėsi keisdami darbo vietą, kaip ėjo į naują darbą, kaip rugsėjo pirmąją pradėjo studijas universitete ar prisiminė savo mokyklos laikus. Todėl 99,9 proc. atvejų nėra jokios prasmės bandyti šį jausmą pakeisti.
Tačiau yra ta nedidelė dalis vaikų, kuriems nerimo jausmas susijęs su mokyklinėmis problemomis. Pavyzdžiui, patyrę patyčias vaikai gali bijoti vėl eiti į mokyklą. Arba tie, kurie turėjo didelių sunkumų.
Visi vaikai vienaip ar kitaip patiria sunkumų, bet per vasarą jie yra pamirštami arba vaikai išmoksta, kaip su jais tvarkytis. Jei nerimo lygis ypatingai didelis, tada jau reikia specialistų pagalbos“, – sakė jis.
Kokiais būdais tėvai gali nukreipti dėmesį?
Psichologo pastebėjimu, siekiant sumažinti 20–30 proc. vaikų patiriamą nerimą ir miego sunkumus, kurie dažnai atspindi tėvų emocijas, tėvai turėtų nukreipti jų dėmesį, dalindamiesi savo patirtimi ir paverčiant ėjimą į mokyklą švente.
„Visada yra ir tarpinė dalis vaikų – gal 20–30 proc. – kurie pernelyg nerimauja, blogai miega, sunkiai užmiega, jaudinasi. Dažniausiai tai yra tėvų emocijų atspindys, nors nebūtinai visada.
Tokiems vaikams reikėtų nukreipti dėmesį: tėvai galėtų pasidalinti savo patirtimi, papasakoti, kaip patys ėjo į mokyklą, kaip jiems sekėsi mokytis. Jiems galima pasiūlyti skanesnę vakarienę, pateikti ėjimą į mokyklą kaip šventę.
Jeigu šventė prasidės rytoj, tai kodėl gi nepašventus truputį jau šiandien, o rytoj – dar labiau, kai vaikas grįš iš mokyklos? Tokių paprastų dalykai dažniausiai pakanka, kad sumažintų įtampą ir nerimą“, – dalinosi G. Navaitis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
