Kaip konstatavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė, kiekvienais metais tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sergamumas cukriniu diabetu išlieka panašus, bet ligotumo rodikliai Lietuvoje auga.
Ministerijos atstovė priminė, kad kaip ir daug kitų ligų, taip ir diabeto pagrindiniai rizikos veiksniai susiję su netinkama mityba, tabako, alkoholio vartojimu, per mažu fiziniu aktyvumu.
„Kalbant apie kūno masės indeksą, dalis mūsų suaugusių gyventojų yra nutukę arba arti nutukimo ribos. Taip pat jų suvartojamų vaisių ir daržovių kiekis per parą nesiekia rekomenduojamos normos. Tyrimai rodo, kad šalyje suvartojama ir per mažai grūdinių produktų, žuvies ir jos produktų, taip pat vartojama daug riebalų turinčių produktų, saldumynų“, – pabrėžė ji Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Kaip nurodė I. Cechanovičienė, dėl to yra parengtos rekomendacijos, mokyklėlės sveikos mitybos klausimais vaikams ir suaugusiesiems, alergiškiems žmonėms, visuomenės sveikatos biurai tuo metu vykdo sveikatinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto profilaktikai.
Pasigenda griežtesnių sprendimų
Vis tik Seimo nariai kėlė klausimus, ko dar ketinama imtis siekiant suvaldyti šią naują epidemiją.
„Noriu paklausti apie 2 tipo cukrinio diabeto prevenciją, kuri yra labiausiai susijusi su visuomenės sveikata, mitybos įpročių ugdymu, alkoholiniu gėrimų vartojimu. Kokių iniciatyvų ketina imtis ministerija, gal kokie projektai pasieks, susiję su vaikų mitybos įpročių ugdymu ir gerinimu.
Galbūt jau yra iniciatyvų su alkoholinių gėrimų žymėjimu nurodant kalorijų skaičių ir kiekius juose, nes dažnas vartotojas net nežino, koks didelis ten gaunamas tų pačių cukrų, kalorijų kiekis iš gėrimų?“ – klausė jis posėdžio metu.
Antrindamas jam Seimo narys Linas Slušnys savo ruožtu pastebėjo, kad jei daugelis diabeto rizikos veiksnių Lietuvoje atitinka Europos Sąjungos (ES) vidurkį, tačiau vienas dalykas kelia didelį susirūpinimą.
„Tai yra džiugu, tabako vartojimas net patenka tarp mažesnės rizikos, kas labai nustebino. Tačiau su mityba susiję veiksniai skiriasi reikšmingai – 25 proc. Lietuvoje ir 17 proc. ES. Tai skirtumas jau net ne paklaidos ribose, o gana rimta.
Galiu įtarti, kad PVM lengvata restoranams, tarp jų – ir greito maisto, niekaip neprisidėjo, kad tai kaip nors sumažėtų. Jungčiausi prie klausimo, ką ministerija siūlo daryti – gal net mokestine prasme kažkokius dalykus, kad judėtume sveikesnio maisto link ir neapsimokėtų pirkti, pavyzdžiui, kokakolų, bet apsimokėtų vandenį?“ – teiravosi konservatorius.
Ant alkoholinių gėrimų žada naują žymėjimą
SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Audronė Astrauskienė patikino, kad netaisyklinga mityba, sukelianti ketvirtadalį nereikalingų išankstinių mirčių, yra kaip raudona linija visose suplanuotose priemonėse.
„Mokyklinio ugdymo įstaigose mažiems vaikams yra sutvarkyta ir mityba, vyksta ir fizinio aktyvumo užsiėmimai, tačiau kur yra silpnesnė grandis, tai yra šeimos, nes vaikai gyvena ne tik ugdymo įstaigose, mato pavyzdį šeimoje. Dėl to numatomos naujos priemonė, rengiamos ir rekomendacijos“, – kolegę papildė skyriaus patarėja Ieva Gudavičienė.
Ji taip pat priminė, kad dar 2017 m. jau buvo kilusi iniciatyva apmokestinti saldintus gėrimus ir kitus saldžius maisto produktus.
„Bet tada buvo tam nepritarta ir pereita prie kitos iniciatyvos – mažinti PVM sveikatai palankiems produktams, pavyzdžiui, vaisiams ir daržovėms. Bet tada svarstymo metu irgi buvo atsisakyta šio projekto. Šiuo metu tokios iniciatyvos nėra, bet visada galima pradėti ją svarstyti“, – kalbėjo ji.
SAM atstovė pridūrė, kad tuo metu dėl alkoholinių gėrimų energijos žymėjimo ir įspėjimo apie kaloringumą žadami pokyčiai.
„Susisiekiau su kolegomis, jie minėjo, kad kitais metais bus pradėta ši iniciatyva – ženklinti vadovaujantis kitų valstybių gerąja praktika“, – sakė I. Gudavičienė.
Sergantieji 2 tipo diabetu jaučiasi diskriminuojami
Nors sergančiųjų diabetu labui priimama vis daugiau gerų politinių sprendimų, pacientus atstovaujančios organizacijos teigia, kad problemų išlieka ne viena.
Pasak Lietuvos diabeto asociacijos vadovės Vidos Augustinienės, džiugu, kad situacija stipriai pasikeitė – išplėsta galimybė gauti ir insulino pompas, ir sensorius visiems, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu. Tačiau ji pažymėjo, kad daugiau dėmesio derėtų skirti sergantiesiems 2 tipo cukrinių diabetu, kurio paplitimas yra kur kas didesnis.
„Tačiau sergantieji 2 tipo diabetu, kurie gydosi insulinu, praktiškai jaučiasi labai diskriminuojami 1 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų atžvilgiu. Jų liga yra turbūt dar sunkesnė, nors visą laiką buvo akcentas į pirmo tipo diabetą, vaikus, nekreipiant dėmesio antram tipui.
Visai neseniai teko dalyvauti Europos diabeto studijų kongrese, kur dabar labai didelis dėmesys skiriamas antro tipo diabetui, kad tai dabar yra tiesiog katastrofa. Jos būtų galima išvengti, jei šie žmonės laiku gautų tinkamą gydymą ir savikontrolę“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, labai džiugu, kad yra išplėstas naujausių vaistų prieinamumas, tačiau dar trūksta savikontrolės.
„Tad siūlytume pagal galimybes artimiausiu metu skirti lėšų, kad būtų galimybė sergantiems 2 tipo diabetu nemokamai įsigyti sensorius. Taip pat nereikėtų pamiršti ir tų žmonių, kurie gydosi tabletėmis, nes dabar juokingai atrodėme, kai tarptautinėse organizacijoje klausėme, ar tikrai sergant 2 tipo diabetu nereikia matuotis gliukozės, kaip kartais ministerijai atsako mūsų endokrinologai, niekas to nesupranta.
„Sergantieji 2 tipo diabetu, kurie gydosi insulinu, praktiškai jaučiasi labai diskriminuojami 1 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų atžvilgiu. Jų liga yra turbūt dar sunkesnė, nors visą laiką buvo akcentas į pirmo tipo diabetą, vaikus, nekreipiant dėmesio antram tipui“, – sakė V. Augustinienė.
Visiems sergantiesiems diabetus savalaikė kontrolė atitolina visas komplikacijas, jų 50 proc. ir daugiau galima išvengti. Taip atsiperka ir finansinė našta skiriant naujausias priemones“, – komentavo V. Augustinienė.
Ji pabrėžė, kad taip pat būtina plėtoti pacientų mokymus, didinti apmokėjimą slaugytojams diabetologams, kurie specialiai paruošti mokyti tinkamos mitybos, fizinio aktyvumo.
Pacientai nori dar daugiau pokyčių
Asociacijos „Diabitė“ atstovė Asta Adomaitytė pabrėžė, kad be naudingų pakeitimų ir sergantieji 1 tipo cukriniu diabetu susiduria su dar neišspręstomis problemomis, kas apsunkina gyvenimą tiek gydytojams, tiek pacientams.
Ji atkreipė, kad dar nuo 2002 veikia teisės aktai, kurie numato, kada liga yra diagnozuojama pirmą stacionare, ligonis yra ilgesnį laiką hospitalizuojamas arba slaugoje.
„Pagal šią tvarką diagnozavus ligą pirmą kartą gydytojai stacionare neturi galimybės pacientams išrašyti medicinos pagalbos priemonių, pavyzdžiui, glikemijos juostelių ar jutiklių ir jų apskritai neturi stacionaruose, slaugos ligoninėms apskritai neskiriamas finansavimas įsigyti tokių priemonių“, – kalbėjo A. Adomaitytė.
Ji taip pat siūlė tobulinti aprūpinimo glikemijos kontrolės priemonėmis tvarką, patobulinti netobulumus skiriant insulino pompas.
„Suprantame, kad biudžetas ne guminis, bet taip pat nuolatiniai gliukozės jutikliai turėtų būti kompensuojami pacientams priklausomai nuo sveikatos būklės ir gydymo būdo, tai yra ne vien 1 tipo diabeto pacientai, bet ir tie, kurie neteko kasos, kada ji nefunkcionuoja dėl hepatito, vėžio, yra ir daugiau diabeto tipų, kai kasa nefunkcionuoja, taip pat yra ir antro tipo diabeto pacientų, kurių būklė labai sudėtinga“, – pabrėžė ji.
Viceministrė: dėmesio diabetui skiriame daug
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė gi teigė, kad cukrinio diabeto problematikai skiriama tikrai pakankamai daug dėmesio.
„Diabetas yra auganti problema visame pasaulyje, Europoje, ir Lietuvoje turime tą pačią problemą. Todėl turime daug veiksmų, kurių imamės pirmiausia dėl sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos, turime ankstyvos ligų išaiškinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai ir diabetui. Kiekvienais metais atliekamas šios programos vertinimas. Turime gana daug priemonių, susijusi su gydymu ir stebėsena. (...)
Kam jau kam, bet, man atrodo, cukriniam diabetui dėmesio yra daug. Turime stiprią politikos grupę, ir Seime yra palaikymas šiais dalykais. Tad, manau, judame gera linkme“, – komentavo ji ir pridūrė, kad, kaip ir kiekvienoje sveikatos politikos srityje, be abejonė, dar yra spręstinų problemų.
Pasak jos, kalbant apie diabeto prevenciją kontrolę silpniausia grandis yra susijusi su šeimos gydytojų veikla ir paciento keliu, kuris yra skirtas hospitalizacijoms išvengti.
„Šeimos medicinai reikalinga nauja komanda, kuriai reikalinga nauja pagalba su visais kitais specialistais, ypač gyvensenos specialistais. Turime labai gerus poliligotų pacientų pavyzdžius iš 14 projektų, kuriuose dalyvauja 20 savivaldybių ir 44 įstaigos.
Kai su kiekvienu pacientu pradeda dirbti gyvensenos specialistas, šeimos gydytojo komanda rezultatai stebuklingi. Visuomenės sveikatos biurai, kurie taip pat teikia pagalbą šioms pacientų grupėms, susijusioms su širdies ir kraujagyslių ir diabeto mokymais ir pacientais duoda puikius rezultatus“, – kalbėjo D. Jankauskienė.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dideliu iššūkiu, gydytojų teigimu, yra tai, jog kas antras, sergantis 2 tipo cukriniu diabetu, apie tai net neįtaria.
Nes kokybiškas maistas kainuoja. O Lietuvoje Šimonytės ir Landsbergiu kano dėka - jis kainuoja labai daug, nes pajamos mažos, o kainos - kaip Norvegijoje ar net didesnes.
