Už tai antradienį balsavo šeši komisijos nariai, penki prieš buvo prieš.
Jei Seimas pritars šiam komisijos siūlymui, interpeliacijos procedūra bus baigta, ministras toliau eis pareigas. Jei atsakymams nebus pritarta, bus rengiamas slaptas balsavimas dėl D. Kreivio atleidimo iš pareigų.
Pagal Seimo statutą, kad ministras būtų atstatydintas, už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71 iš 141.
Interpeliaciją D. Kreiviui dėl kritiškos situacijos energetikoje inicijavo 62 Seimo opozicijos nariai. Jam buvo pateikti 23 klausimai dėl didelių elektros energijos kainų, „Perlas Energija“ veiklos nutraukimo, atsinaujinančios energetikos problemų ir pan.
D. Kreivys, antradienį Seime atsakydamas į klausimus, teigė, kad didžiausios įtakos išaugusioms elektros kainoms turėjo dėl Rusijos energetinio karo prieš Europą dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina.
Be to, anot jo, tokias kainas lėmė rekordiškai sausa vasara Skandinavijoje, tris kartus padidėję CO2 taršos mokesčiai, dėl klimatinių sąlygų ir planinių remonto darbų apriboti jungčių pralaidumai bei situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose.
„Itin svarbi aplinkybė, lemianti aukštas energijos kainas Lietuvoje, yra stipriai sumažėję elektros energijos gamybos pajėgumai. (...) Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 metais Lietuva staiga atsidūrė giliame elektros gamybos deficite ir pasigamina tik apie trečdalį suvartojamos energijos“, – tvirtino ministras.
Jis sakė, kad kainų krizei „pagalvių nepadėjo“ ankstesnė valdžia.
Tai yra jau trečioji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šį birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo.