„Opozicijos užmojus vertinu paprastai. Opozicija dirba savo darbą. Kiek yra pagrįsti klausimai, čia yra atskiras klausimas. Todėl, kad interpeliacijoje yra klausimų, kur vienas klausimas prieštarauja kitam, bet tai nėra kažkas naujo ir unikalaus mūsų gerbiamos opozicijos darbe. Nes tikrai ne kartą esame sulaukę kaltinimų už tai ir atvirkščiai. Tai čia aš labai smarkiai nesistebiu. Tiesiog, kaip surašė klausimus, taip. Manau, kad ministras į visus klausimus atsakė.
Darbą ministro vertinu tikrai gerai. Visiškai ministru pasitikiu. Matyt, kad opozicijos teisė interpeliuoti ministrus, kada ji mato tą reikalą tą daryti. Tik tiek, kad jeigu opozicija ketina interpeliuoja kas antrą ministrą, aš opozicijai jau kurį laiką turiu optimizavimo pasiūlymą – tiesiog iškart interpoliuoja visą Vyriausybę. Bus du už vieno kainą“ , – kalbėjo ji.
Kreivys Seime atsakinėja į klausimus
Negana to, mažmeninės rinkos liberalizacijos procesas Lietuvoje buvo chaotiškas, o gana žemas kainas buitiniams vartotojams pasiūlęs nepriklausomas tiekėjas „Perlas Energija“ paskelbė nutraukiantis veiklą, mat didmeninėje rinkoje elektros energijos kainos viršijo lūkesčius, kai vartotojai fiksavo žemas kainas.Opozicija mano, kad valstybės institucijos turėjo tinkamai sureguliuoti procesą, jog tokių pasitraukimų iš rinkos nebūtų.
Tačiau D. Kreivys mano, jog procesas buvo suvaldytas, o patį liberalizacijos dizainą parengė buvusi Vyriausybė. Tai yra tiesa, bet už jį balsavo visos be išimties parlamentinės partijos praėjusioje kadencijoje. Lietuvoje elektros energijos kainos vienos didesnių visoje Europos Sąjungoje.
Energetikos ministras D. Kreivys taip pat nevengė kritikuoti buvusių Vyriausybių, kurios po Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo neva nepadarė pakankamai, kad būtų padidinti Lietuvos pajėgumai gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
„Didžiausią įtaką išaugusioms elektros energijos kainoms turėjo dešimt kartų išaugusi gamtinių dujų kaina, kuri yra tiesioginė Rusijos energetinio karo prieš Europą pasekmė. Antra, vasaros pabaigoje matėme rekordiškai sausą ir karštą laikotarpį. Visame Šiaurės ir Centrinės Europos regione nebuvo vėjo, labai trūko vėjo energijos, o nusekus upėms regione labai pritrūkome ir generacijos iš hidroelektrinių. Trečia, reikšmingai išaugo CO2 taršos mokesčiai nuo 68 eurų už toną 2021 m. rugpjūtį iki 98 eurų už toną 2022 m. rugpjūtį. Ketvirta, dėl itin karšto oro ir planinių remonto darbų apriboti elektros energijos jungčių pralaidumai visame regione. Buvo ribojamos jungtys tarp Latvijos-Estijos ir Lietuvos-Švedijos. Penkta, situacija didžiųjų Europos Sąjungos valstybių elektros rinkose. Buvusios didžiausios elektros energijos gamintojos ir vartotojos Prancūzija ir Vokietija buvo tapusios elektros energiją importuojančiomis šalimis. Šešta, ir svarbiausia, kad mes jau gerą dešimtmetį praktiškai negaminame elektros energijos šalyje“, – aiškino ministras.
Apie tai daugiau skaitykite: Nepasitikėjimo Seime sulaukęs Dainius Kreivys: po tamsos ateis šviesa, kaltos buvusios Vyriausybės
