Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Marijampoliečiai Petras ir Nijolė pasakoja, kad jiems senatvės pensijos užtenka tik būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pora norėtų daugiau pinigų skirti ne tik skanesniam kąsneliui, bet ir pramogoms, daugiau pakeliauti, tačiau tam reikia didesnės pensijos.
„Kur nors prie jūros nuvažiuoti į Palangą ar panašiai. Kažkur galima verstis biškelį. Reikia ir kuro nusipirkti, ir visko, maistas. Visko reikia“, – sako pensininkų pora.
Ir daugiau Marijampolėje sutiktų senjorų kalba, kad šalyje senatvės pensijos turėtų būti didesnės:
„Turėtų būti kažkas apie 900, tada jau galėtų gyventi.“
„Šiandien dienai, tai apie tūkstantis. Su vaistais, su aptarnavimu ir visa pagalba, kiek reikia.“
Galėtų pasiekti pusę vidutinio atlyginimo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naujausias pensijų prognozes. Ministrė Monika Navickienė žada, kad Lietuvoje pensijos artimiausias metais kils sparčiau, nei tikėtasi.
„Pakeitimo norma pasiekti pusę vidutinio darbo užmokesčio galėtų 2026 m., vietoj 2030 m.“, – sako M. Navickienė.
Pagal ministerijos skaičiavimus, vidutinė pensija su būtinuoju stažu jau kitąmet galėtų pasiekti pusę šalies vidutinio atlyginimo. Ir 2027 m. padidėtų nuo dabartinių 636 iki beveik 900 eurų.
Panašiai esą keisis ir vidutinė pensija, kuri pusės vidutinio atlyginimo ribą galėtų pasiekti 2026 m., 2027 m. siektų 831 eurą.
„Yra parodyti pensijų dydžiai, kurie turėtų augti pagal įstatyme nustatytą formulę, be papildomo indeksavimo, kuris pagal įstatymą, taip pat galėtų užtikrinti, kad šios pensijos augtų dar ženkliau nei nurodyta šiuose skaičiuose“, – numatytą planą pristato socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Pozityvios tendencijos ilgai nesitęs
Ekonomistas tikina, kad praeiti metai pensininkams finansiškai buvo itin geri.
„Pastarieji penki metai buvo išskirtinai geri progreso prasme pensininkams, nes matėme ir didėjantis sparčiai užimtumas dėl imigracijos, dėl žemo nedarbo lygio, ir labai sparčiai didėjęs darbo užmokestis, kuris labai padidino „Sodros“ pajamas ir dėka indeksavimo galėjo labai sparčiai didėti senatvės pensijos“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tiesa, ekonomistai tikina, kad tokios pozityvios tendencijos, kaip skelbia ministerija, ilgai nesitęs.
„Net jeigu ir imigracija išliktų tokia panaši, kaip pastaruosius trejus metus, ji tik atsvertų neigiamas natūralias demografines tendencijas. Tą faktą, kad į senatvės pensiją išeina daug daugiau negu įsilieja į darbo rinką jaunų žmonių, darbo užmokesčio augimui sparčiam taip pat nebėra tokios erdvės, kokia buvo pastaruosius penkerius metus. Visa tai reiškia, kad ir vidutinė senatvės pensija turbūt didės gerokai lėčiau“, – svarsto N. Mačiulis.
Su dabartine Lietuvos pensijų sistema esą sunku tikėtis, kad išmokų pakeitimo norma smarkiai pakiltų virš 50 ar priartėtų prie 70 procentų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
