Ukrainos prezidento Zelenskio fone užsienio žiniasklaida skelbia apie tai, jog Ukrainoje situacija sudėtinga, Ukrainai trūksta ginklų ir vakarai jų nebetiekia tiek, kiek reikia. Ar tai nėra Vakarų politinės valios lūžis?
Tai yra labai rimta ir komplikuota situacija, nes Ukraina neturi priemonių, kuriomis galėtų gintis. Skaičiuojama kad santykis artilerijos sviedinių panaudojimo fronte yra 1:5. Be abejo, Ukrainos nenaudai, bet artimiausiomis savaitėmis yra prognozuojama, kad jis gali virsti 1:10. <...> Tai, kad Vakarai net ir matydami tokią padėtį, puikiai suvokdami, kokios gali būti to pasekmės, negeba rasti koncensuso ir priemonių tą atliepti per ginkluotę ir kitomis temomis, yra labai liūdna ir nepalanku Ukrainai.
Gal tai yra ir Europos neturėjimas ginklų net savo šalių gynybai, ką jau kalbėt apie Ukrainos. Štai Šiaurės Korėja sugeba per mėnesį Rusijai tiek artilerijos, kiek visa ES Ukrainai per metus. Iš kur tokia disproporcija?
Šiaurės Korėja yra režimas, kuris nenustoja kariauti. Formaliai vis dar vyksta karas su Pietų Korėja. Turi tų atsargų. Tiesa, panašu, kad ne visi tie sviediniai yra kokybiški, jų tikslumas yra menkesnis, sviedinys sviediniui nelygu, bet bet kuriuo atveju, vien tas faktas, kad jie jų turi, turėtų pasiųsti signalą, su kuo mes esame susidūrę. Tai yra ne tik Rusijos agresija, bet tam tikras trikampis, kelių valstybių susivienijimas, į kurį dar galima įtraukti Iraną, Kiniją. <...> Jeigu Ukraina kris, tai nebus vien Ukrainos ir vidurio rytų Europos pralaimėjimas, tai bus tragedija visam demokratiniam pasauliui. <...> Europa turi per artimiausius kelis metus amuniciją prdėti gamintis pati, tam, kad ateityje būtų mažiau pažeidžiama.
Nuo karo pradžios Ukrainoje pradėjo 2 metai. Kodėl artilerijos sviedinių iki šiol nepradėta gaminti daug daugiau?
Priežastys atrodo labai techninės. Viena vertus, verslai sako, kad negali pasikliauti Vyriausybių garantijomis, nes jos yra gana trumpalaikės. O tam, kad būtų atkurti gamybiniai pajėgumai, reikia ilgalaikių investicijų, reikia atkurti gamybos linijas, vėl parengti ekspertus ir tikėtis, kad tas finansavimas po kelerių metų nepaims ir nenutrūks. Tai kol kas to pasitikėjimo trūksta, lygiai taip pat kaip trūksta efektyvaus esamų lėšų panaudojimo. <...> Bet problema yra tai, kad didžioji dalis pirkimų, net ir šiandien, nors situacija po truputėlį gerėja, yra atliekama nacionaliniu mastu. <...> Negalime efektyviai koordinuotis net ir su regioniniais partneriais, dėl to projektai tampa brangesni, kaštai auga, efektyvumas mažėja, kyla problemos, kurios gali būti pateisinamos taikos metu, bet kai matome brutalų karą Europoje, atrodo, kad turėtų pakakti valios ir būdų, situacijai išspręsti.
Amerikoje, dėl paramos Ukrainai nebuvimo, kaltinami respublikonai, bet turbūt ir J. Bideno administracija nėra padariusi viską, ką galėjo?
Pagrindinė kliūtis vis dar yra respublikonai atstovų rūmuose, kurie nesutinka pritarti įstatymui, kuris jau buvo patvirtintas Senate, kuriame dominuoja demokratai, kuris užtikrintų paramą Ukrainai, Izraeliui ir kelioms kitoms valstybėms. Būtų labai reikšminga paspirtis ir sustiprintų, be abejo, ukrainiečių galimybes gauti tai, ko iš esmės niekur kitur Ukraina negali gauti. Tai yra oro gynybos sistemos ir artilerija. Jungtinės Amerikos Valstijos, šiuo atveju, yra nepakeičiamos. <...> Yra buhalterinių skaičiavimų, kad dalis paramos, kuri buvo patvirtinta kongrese, dar galėtų būti panaudota tam, kad šiuo juodu periodu Ukraina gautų tą paramą. Ir turbūt taip bus viena ar kita forma padaryta, jei sprendimai Atsovų rūmuose strigs. Lūkestis yra, kad gal artimiausiu metu pagaliau Atstovų rūmai galės dėl to balsuoti, o jei galės, galėtume manyti, kad didžioji dalis kongreso narių tam pritartų.
Visą pokalbį rasite straipsnio pradžioje.
