Visgi tokie akį rėžiantys bėgiojimai kelia ir kitą klausimą, kas šiandien yra socialdemokratai? Kodėl jų reitingai tokie aukšti ir kas jų laukia? Portalo tv3.lt kalbinti politologai ir sociologai sutinka, kad aukšti socialdemokratų reitingai nereiškia jų aktyvaus politinio veikimo, o greičiau atvirkščiai.
Kuo tyliau jie tūno, tuo aukščiau reitingai kyla. Viskas todėl, kad žmonės piktinasi valdančiaisiais ir sukasi į tuos, kurie juos kritikuoja. Tiesa, reitingų medaus mėnuo gali būti apgaulingas, o neapsisprendusiųjų už ką balsuos skaičius toks didelis, kad artėjantys rinkimai gali pateikti ne vieną siurprizą.
Aukšti reitingai – paslaptis
Sociologas Vladas Gaidys, kalbėdamas apie socialdemokratų reitingus, pripažino, kad ir jam nevisai aišku, kodėl jie tokie dideli. Visgi pirmiausia, pasak jo, socialdemokratai reitingų lentelėse šoktelėjo po to, kai jiems vadovauti ėmė Vilija Blinkevičiūtė.
„Žinoma, paraleliai dar išnyko ir kita, konkuruojanti socialdemokratų darbo partija. V. Blinkevičiūtė yra „prekės ženklas“ iš senų laikų, ji iki šiol populiari, nors jau daug laiko praėjo nuo tada, kai ji buvo ministrė. Didžioji dalis tos partijos rėmėjų yra pagyvenę žmonės, tai – seniausias elektoratas gyvenantis kaimuose, rajonų centruose.
Vilniuje konservatorių ir socialdemokratų santykis yra 3-1, Kaune 2-1, taigi, čia socialdemokratų nėra daug. O kaimuose, rajonų centruose yra atvirkščiai. Tiesa, sunku pasakyti, kiek toks elektoratas bus aktyvus rinkimų metu“, – sakė jis, patikinęs, kad vertybinis skirtumas tarp partijų išties nemažas, dalis konservatyvių pažiūrų rinkėjų neberanda politinės jėgos, kuri jiems atstovautų.
Pasak sociologo, taip yra, nes konservatoriai atstovauja jauniems ir modernių pažiūrų žmonėms, taip pat ir liberalai, o tikrieji konservatyvūs žmonės lieka neatstovaujami.
„Kas pakels konservatyvių žmonių vėliavą, tas turi šansą laimėti rinkimus. Socialdemokratų reitingas išties nemažas, nors šiuo metu jų aktyvios veiklos nėra daug. Visgi yra nemažai žmonių, kurie tiesiog negali balsuoti už konservatorius. Tiesiog negali dėl vertybinių nuostatų. <...> Visgi absoliutūs dydžiai yra labai nedideli. Virš 40 proc. apklaustųjų nežino, už ką balsuotų arba visai nebalsuotų, realiai tokių žmonių yra dar daugiau“, – sakė V. Gaidys.
Viena klaida gali būti lemtinga
Politologė, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė sako, kad socialdemokratų naujasis politinis „pirkinys“ iš Klaipėdos kelia daug klausimų ir apie partijos vertybes ir apie Klaipėdos mero V. Grubliausko motyvus prisijungti prie socialdemokratų, bet širdyje likti liberalu.
„Žmonių pritraukinėjimai nėra nauja, tik tiek, kad V. Grubliauskas nėra bevardis politikas, jis – gana žinomas. Jis savo politines nuostatas taip pat yra deklaravęs gana garsiai ir jau senokai. Kai toks politikas priima sprendimą, negalima praleisti pro akis, nes jis ir pats sako, kad „širdyje lieka liberalu“, o prisijungimas prie socialdemokratų tada yra pragmatinis procesas. Partijai taip pat galima užduoti kelis klausimus, jie, kaip matome, nedaro problemos iš to, kad priima į savo gretas visai kitokios ideologijos žmogų.
Giluminės pasekmės yra tokios, kad mes matome visiškai išplautas partines tapatybes ir tada kyla klausimas, kaip partijos tikisi „prisirišti“ rinkėją. Čia aš matau nemažai gilių problemų“, – sakė R.Urbonaitė, patikinusi, kad socialdemokratai pernelyg aprimo žiūrėdami į savo gerus reitingus.
Jie, pasak politologės, dėl tokių aukštų reitingų nepadarė nieko, reitingai aukšti dėl kitų priežasčių.
„Rinkėjai yra nusivylę dabartine valdžia, štai iš kur aukšti socialdemokratų reitingai. Taigi, viskas vyksta ne dėl socialdemokratų „grožio“, bet dėl valdančiųjų „negrožio“. Žmonės ieško naujų alternatyvų, naujų gelbėtojų. Jų nuopelnas, kad jie opozicijoje, kitų nuopelnų nėra. Todėl tokie ėjimai, kaip su Klaipėdos meru – glumina, nes kyla klausimas ar jie turi viziją, kurią galėtų pasiūlyti rinkėjams, nes ilgus metus jie buvo tikrai toli nuo socialdemokratinės ideologijos. Klausimas ar jie neišsikas duobės su tokiais ėjimais, nes nepanašu, kad nori išsigryninti ir išsiskaidrinti. Paviršių pasiekia ne tie dalykai, kurie turėtų“, – svarstė politologė.
Pasak jos, reitingai, kuriais šiuo metu džiaugiasi socialdemokratai – momentinė nuotaika, jie nėra amžini. Dabar tai rodo, kad konservatoriai, kurie turi lojalų rinkėją, turi tokį reitingą, kokį turi. Bet yra ir kiti, konkuruojantys dėl žmonių dėmesio, tai ir Sauliaus Skvernelio partija, ir valstiečiai. Šios politinės jėgos, kartu su socialdemokratais, dalijasi rinkėjus ir jie gali patraukti nuo vienų, prie kitų.
„Finišo tiesiojoje gali užtekti mažų dalykų, kad rinkėjai persigalvotų. Skvernelio ir socialdemokratų partijos dalijasi tą patį rinkėją, tai reiškia, kad rinkėjas nėra prisirišęs ir paskutiniu momentu gali pakeisti nuomonę. Reikia vienos klaidos, kad viskas pasikeistų, nes dabar šios partijos nėra užpildytos turiniu, jos yra opozicija, į kurią sukasi nusivylę rinkėjai“, – sakė ji, patikinusi, kad džiaugtis tuščiais reitingais nereikėtų.
Pirmininkės nesimato ir nesigirdi
R. Urbonaitė užkliuvo ir tai, kad socialdemokratų pirmininkės beveik nesimato Lietuvoje, o ir aiškaus pareiškimo, kad ji dalyvaus Seimo, o ne europarlamento rinkimuose – nėra.
„Tai kertinis momentas. Jos dalyvavimą prezidento rinkimuose aš suprasčiau – logiška. Bet jei ji šiuo metu net negali pasakyti, kad nedalyvaus europarlamento rinkimuose, tai kelia labai daug klausimų dėl lyderystės. Kitas klausimas, o kas yra V. Blinkevičiūtės komanda? Kas yra tie pagrindiniai partijos nariai? Partijos elitas? Kur jie?
Jei pažiūrėtume į dabarinę socialdemokratų frakciją, tai taip, yra 12 narių, bet kurie jų yra nacionalinio lygio politikai? Kurie iš jų yra ryškūs? Dar senesnieji, tokie, kaip Algirdas Sysas ar Julius Sabatauskas, galiu identifikuoti, kažkiek yra matomi. O kiti yra tokiame šešėlyje, kad net per Seimo posėdžius nesimato. Frakcijos, kaip tokios, nesimato. Jie neatrodo Seime solidžiai“, – kalbėjo politologė, pabrėžusi, kad reitingai yra dalinai V. Blinkevičiūtės, dalinai partijos, kaip institucijos, nuopelnas, nes tai – sena ir didelė partija, kuri dar veikia ir iš inercijos.
„Partija turi savo vietą ir iš inercijos važiuoja dar nuo Algirdo Brazausko laikų. Tik tiek, kad trajektorija kelia klausimų. Vardas likęs, bet kas už jo? Žmonių ten daug, gerai veikia skyriai, bet to nepakanka, nes naujų nacionalinių žvaigždžių išauginti jiems nepavyksta, tada reikia ieškoti tokių, kaip Klaipėdos meras“, – sakė politologė R. Urbonaitė.
Jie tokie patys, kaip ir konservatoriai
Politologas Bernaras Ivanovas kalbėdamas apie socialdemokratus sako, kad iš esmės jie ir konservatoriai yra vienodi, o pas socdemus perbėgęs Klaipėdos meras – oportunistas.
„Socialdemokratai nėra pamiršo savo vertybių, jie jas palaidojo. Dabar vyksta politine klaunada, manipuliacijos ir tai daroma visiškai nesislapstant. Aš manau, kad po rinkimų jie darys koalicija su kokiu Skverneliu ir bus taip, kaip dabar konservatoriai su Laisvės partija. Esminių pokyčių, be šių, nesitikėčiau. Politika bus tokia pati, jei, kas turi iliuzijų, kad socialinė orientacija valstybės pasikeis, tai – ne. Bus perėjimas iš vienos rankos į kitą, bet ne daugiau“, – sakė B. Ivanovas.
Jis įsitikinęs, kad kadrų problemos socialdemokratai neturės dėl paprastos priežasties, prisirankios „bėgančių žiurkių“ iš kitų partijų, įdarbins gimines ir artimuosius.
„Jie yra nematomi, nes nenori veltis į dabartinę politiką, laukia savo momento. Lygiai taip pat darė ir konservatoriai Covid-19 įkarštyje, kai valdė valstiečiai, jie tiesiog laukė savo eilės. Nes kai bandai kažką daryti, tau imami užduoti klausimai, reikia spręsti kažką.
O dabar nereikia nieko daryti, tik laukti ir džiaugtis reitingais. Lietuvoje, jau prieš 20 metų tai pastebėta, žmonės yra linkę palaikyti tai, ko nėra: neegzistuojančią partiją, neaktyvų politiką, nedirbančią opoziciją“ , – sakė politologas, pabrėžęs, kad su lyderyste partijoje taip pat sunku.
Balsuoti reikia už visai naujus padorumo ir idealizmo turinčius žmones. N. Vasiliauskaitės "Antroji Lietuva", dar Andrius Bielskis toks neabejingas intelektualas buvo, "Nacionalinis susivienijimas", tautininkai ... Už tokius žmones reikia balsuoti, kitaip pražūsime.
