Operacijų vadovas konstatuoja, kad situacija išlieka sudėtinga, tačiau, anot jo, nėra ko ir stebėtis, jei žmonių požiūris toks:
„Man pačiam tenka sulaukti ne vienos žinutės, kad „jūs priiminėkit, ką norit, o mes darysim, ką norim, šventėm, švęsim ir valdžia mums nenurodinės, kaip gyventi“, – ministras stebėjosi, kaip taip elgiantis norima kažkokio rezultato.
Kaukė – tik dėl baudos
A. Veryga pažymėjo, kad kai kur išties reikia imperatyvių priemonių, bet kiekvieno sukontroliuoti nėra įmanoma.
„Vien tiktai rekomendacijomis apsiriboti negalima, bet jomis ir nėra apsiribojama, daugelis priemonių, kurios yra karantino nutarime, nėra rekomendacijos, jos yra privalomos.
Bet vėlgi turime suprasti, kad prie kiekvieno žmogaus turbūt nepastatysime po policininką. Ir matome, kad gatvėse, ten, kur yra stebima, matoma, vis tik stengiamasi laikytis tvarkų, taisyklių. Tas pats kaukių dėvėjimas – pasitaiko keli, kurie nesilaiko taisyklių, bet gavę pastabą paprasčiausiai pasitaiso.
Bet ką parodė visuomenės apklausa, tai pusė visuomenės jas dėvi tik todėl, kad bijo baudos. Tai ką jie daro grįžę namo ar nuėję į darbo vietą ar tose vietose, kur niekas jų nestebi ir neturi galimybės nubausti, tai galime tik įsivaizduoti“, – atkreipė dėmesį jis.
Pauzės po pirmo karantino nereikėjo
Kodėl situacija dėl koronaviruso yra tokia bloga, kas padaryta neteisingai? Į tai vieno atsakymo laikinasis ministras neturėjo.
„Būtų gerai, jei būtų galima rasti vieną atsakymą ar tiksliai įvardyti klaidas. Matyt, jas tuomet ir nesudėtinga ištaisyti būtų. Manau, kad tiek mes, tiek kai kurios kitos šalys suklydom vis tik galvodami, kad pasiteisins vietiniai karantinai, kurie taikyti iš pradžių tik toms vietoms, kur plitimas intensyviausias. Bet akivaizdu, kad to neužteko ir anksčiau ar vėliau teko įvesti nacionalinio lygio priemones. Bet jos veikia kiek kitaip nei pavasarį, nes yra pasikeitusi ir žmonių nuotaika, ir elgesys“, – kalbėjo A. Veryga.
Jis iš dalies sutiko su neseniai laikinojo premjero Sauliaus Skvernelio išsakytais žodžiais, kad nereikėtų daryti tokios pauzės tarp pirmojo ir antrojo karantinų ir tam tikrus apribojimus palikti vasarą, rudens pradžioje.
„Dabar atsisukus atgal ir pasižiūrėjus į tą situaciją retrospektyviai, panašu, kad taip reikėjo elgtis. Bet prisiminkime, kiek tuo metu irgi buvo to paties psichologinio nuovargio, labai daug reikalavimų kaip galima greičiau naikinti pačius įvairiausius apribojimus, įvairūs sektoriai net varžėsi keldami klausimus, kodėl vieniems galima, kitiems – ne ir panašiai“, – priminė jis.
Kodėl Airijai pakako vien 2 savaičių karantino?
Štai Airijoje karantinas buvo įvestas dar anksčiau ir jau po dviejų savaičių smarkiai pagerėjo, tačiau Lietuvoje taip neatsitiko ir per mėnesį.
„Tikrai negaliu pasakyti, kodėl taip nutiko, tai daugiau klausimas ekspertams. Turbūt reikėtų lyginti, pats „karantinas“ kaip žodis dar ne viską pasako, viskas slypi dviejuose pagrindiniuose aspektuose – kas yra karantino turinys, kas vis tik yra draudžiama ir ribojama. Ir čia tam tikrų skirtumų rastume.
Kitas dalykas, matyt, laikas, kada karantinas yra įvedamas, kiek atvejų šalyje turint. Trečias svarbus dalykas, kaip vis tik yra laikomasi karantino sąlygų. Kiek bent mus pasiekia ten negyvenančių tautiečių žinutės, tai vis tik žmonės yra labiau linkę laikytis tų pačių karantino sąlygų ten, nei mes čia darome Lietuvoje“, – apibendrino jis.
Virš 1 tūkst. naujų atvejų
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1386 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 11 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą pasveiko 39 žmonės.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 76 tūkst. 36 asmenys, 44 tūkst. 625 – tebeserga, 30 tūkst. 449 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 637 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 326 užsikrėtusieji.
Per praėjusią parą ištirti 4582 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 334 tūkst. 308.
