Politikos mokslų specialistai spėlioja, kad toks margas teistų ir nusikaltusių žmonių paradas, kuris mus pasitiko šiuose rinkimuose, gali būti dėl kelių priežasčių. Partijoms galimai trūksta padorių narių, todėl į sąrašus patenka visi norintys, o tie, kurie nenori – primygtinai raginami.
Taip tikimasi sulaukti daugiau dėmesio, į rinkimus pritraukti sąrašuose esančių žmonių draugus ir gimines. Būtent todėl kai kurių partijų sąrašai – itin ilgi. Kita priežastis – padorių žmonių nenoras veltis į politiką, teistų kandidatų aktyvumas, na ir tai, kad aktyvūs politikai provincijoje jau senokai išgraibstyti, lieka tai, kas lieka.
Iš viso teistų kandidatų savivaldos rinkimuose buvo per pusė tūkstančio, iš jų 433 vyrai, 80 – moterų. Daugiausia teistų asmenų – 80 kandidatų – rinkimuose dalyvavo su Darbo partija, 64 – su Regionų partija, 62 – su socialdemokratais, 54 – su „valstiečiais“, 50 – su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Vertinant pagal savivaldybes, dagiausia teistų kandidatų buvo Šilalės (23), Šilutės (20) rajonuose, Vilniuje (20), Alytuje (19), Šiauliuose (19). Savivaldoje valdžios siekiantys žmonės į teisiamųjų suolus sėdo už kūno sužalojimus, vagystes, dokumentų klastojimą, veikimą organizuotose grupėse, narkotikų laikymą ir kitus nusikaltimus. Dalis tų, kurie veržėsi į valdžią į teisėsaugos akiratį pakliuvo ne tik Lietuvoje.
Pasak politologės Rimos Urbonaitės, visiškai neaišku kokią mes turime toleranciją teistiems žmonėms rinkimuose?
"Juk šie žmonės gavo teistumus už veikas einant mero pareigas. Man kyla klausimas dėl rinkėjų pakantumo. Nesakau, kad rinkėjai negali rinktis, gali. Bet klausimas, kas vyksta? Kai nuolat piktinamasi, kad visi eina prie lovio, visi vagia, bet patys balsuoja už tuos, kurie turi problemų dėl užimamų pareigų, nusikaltimų padarytų būtent tada. Tai – paradoksas. Gal kandidatai sugeba kažkuo įtikini rinkėjus?“, – kiek anksčiau portalui tv3.lt sakė politologė.
Tiesa, partijų vaidmuo čia taip pat nėra antraeilis, todėl atsakomybės vien tik rinkėjams permesti nereiktų.
„Partijos į rinkimus meta žmones, kurie yra tokiuose teisminiuose procesuose. Jie yra nubausti už veikas, padarytas einant mero pareigas. Tai – nesuvokiama, neįtikėtina. Ir tai nėra atsitiktinumai, nes sąrašuose pilna teistų, kai kurie jų – ne po vieną kartą. Rinkėjai, žinoma, turi teisę rinktis, bet mes turėtume tirti, kas lemia jų pasirinkimus. Negaliu uždrausti ir kandidatuoti, bet lieka daug klausimų politinėms partijoms“, – sakė ji.
Kolegei pritarė ir politologas Bernaras Ivanovas, paaiškinęs, kad nedidelis išrankumas ateina iš sovietmečio patyrimo.
"Partijos, kurios į rinkimus stumia teisus. Na, jos yra tokios, kokios yra, mes nepasižymime dideliu išrankumu, tai mūsų postsovietinis palikimas.
O ir žmonės Lietuvoje, nepasitiki teisėsauga, nepasitiki priimtais sprendimais. Mano, kad jei kažkas yra persekiojimas, tai jis gali būti geras. Tai, iš praeities ateinantys dalykai. Tai, sovietinis paveldas, praktikos gajos, nepasitikėjimas valstybe atsineštas dar iš ten ir suponuoja atitinkamą politinę kultūrą. Sąrašuose masė teistų asmenų, tai reiškia, kad su partijomis ir mūsų partine sistema kažkas blogai“, – kalbėjo politologas B. Ivanovas.
Teisti asmenys – rinkėjų „gaudyklė“
Politologė, Klaipėdos universiteto dėstytoja Gabrielė Burbulytė, kalbėdama apie gausų teistų žmonių dalyvavimą rinkimuose, apie partijų norą turėti tokius žmones savo rinkiminiuose sąrašuose ir apie tai, kodėl rinkėjai balsuoja už teistus kandidatus, sako, kad atsakyti į tokius dažnai kylančius klausimus, deja, nėra lengva. Nors ji turi savo versiją.
„Tai, ką pastebėjau šios rinkiminės kampanijos metu, tai žmonių polinkį pateisinti vienus ar kitus dalykus. Jei vieniems kandidatams keliami aukšti reikalavimai, tai jau kitiems galima beveik viskas. Teistas? Gerai – teistas. Nemoka kažko? Na, nemoka. Neišmano įstatymų? Na, ir gerai. Stebiu tokias tendencijas, bet atsakyti į klausimą, kodėl taip yra – negaliu“, – sakė G. Burbulytė. Ji tikina, pastebėjusi, kad atsakius į klausimą, kodėl balsuojama už teistus, gal būtų galima kažką keisti.
Na, o kalbėdama apie teisų žmonių susibūrimą politinių partijų sąrašuose ji paaiškino, kad tam yra kelios priežastys. Pirmiausia, žinoma, tai, kad partijoms išties trūksta žmonių, nėra labai daug norinčių eiti į politiką, dalyvauti partinėje veikloje.
„Antras dalykas ir tai yra jau rinkiminių technologijų taikymas bandant sulaukti didesnio rinkėjų dėmesio, tai mėginimas padaryti, kaip įmanoma ilgesnį sąrašą. Siekiama, kad kiekvienas sąraše esantis žmogus atsivestų kuo daugiau draugų, šeimos narių iš paskos savęs. Taip sąrašas bus kilstelėtas ir turės šansą pakliūti, tarkime, į savivaldos tarybą.
Tai aš matau mažesnėse savivaldybėse, rajonuose. Pastebiu tokių požymių, nors, žinoma, reiktų ir tyrimų. Taip, nemažoje dalyje partijų nekreipiamas dėmesys į žmogaus reputaciją, svarbu, kad būtų užpildyta vieta. Tiesa, to yra ne visose partijose ir komitetuose“, – sakė politologė.
Anot jos, kaip pavyzdį galima paimti Klaipėdos mieste į savivaldybės tarybą siekusios išrinkimo „Laisvės ir teisingumo“ partiją.
„Jei pastudijuosite tos partijos sąrašą Klaipėdoje, pamatysite, kad tai – politinė jėga su labai dideliu sąrašu, nors savivaldoje ji iki šiol nebuvo. O iš to sąrašo beveik visi, na, apie 80-90 proc. neturi jokios politinės patirties. Net visuomeninės patirties jie neturi, nes žmogus gali būti aktyvus ne tik politikas, bet ir visuomenininkas.
Bet ten daug žmonių, kurie niekada niekur nedalyvavę, su niekuo nesusiję. Teko girdėti, kad buvo kviečiami žmonės į sąrašą (vien dėl buvimo sąrašą). Ir tai pasiteisina, vadinasi tai sudaro prielaidas ir kitiems. Tai gudravimas, manipuliacija rinkėjais ir mes to neišvengsime, kol rinkėjai pasiduos tokiems dalykams“, – sakė politologė, pridūrusi, kad žmonės renka tokius kandidatus. Kodėl? Nes nesidomi.
Na, o kalbant apie teistus asmenis, pasak G. Burbulytės, nėra lengva sužinoti, kas ir už ką teistas. Tam reikia skirti laiko, o dažnas rinkėjas nenori ar negali to padaryti. Žmonės taip pat yra linkę atleisti, mėgsta asmeninį dėmesį ir jei kandidatai tokį parodo, juos paperka dėmesys, kuris nustelbia kitus dalykus. Žinoma, nekalbame apie didelius nusikaltimus, tokių užglaistyti, matyt, niekam nepavyks.
Žmonės mano, kad švarių valdžioje nėra
Vilniaus universiteto profesorė Ainė Ramonaitė sako, kad teisi kandidatai rinkimų sąrašuose lietuvių nebaugina, nes galimai primena senus laikus ir tam tikrą supratimą, kas yra politika, kaip ji daroma.
„Tai toks spėjimas, bet manau, kad tai susiję su politine kultūra, vyresnės kartos žmonių suvokimu, kas yra politika, kaip ji „daroma“. Vyresnės žmonės galvoja, toks bendras supratimas, ypatingai anksčiau, kad politika nešvarus dalykas. Tam, kad nuveiktum kažką prasmingo, turi pažeidinėti taisykles. Tik klausimas ar tik sau į kišenę pasiimi ar dar ir bendram gėriui kažką padarai. Daug žmonių mano, kad jei padarai bendram gėriui, to užtenka.
Nes jei visai nepažeidinėsi taisyklių, tai nieko nepadarysi. Kaip būdavo sovietiniais laikais, kai įmonių vadovai važinėdavo į Maskvą, kad gautų žaliavų. Net ne sau, o įmonei. Taigi, yra manymas, kad jei kažkas bando sakyti, kad yra visiškai skaidrus, tai žmonės tuo netiki. Toks buvo vyraujantis supratimas, kaip veikia politika ir vyresnei kartai jis daugiau mažiau liko. O ir mūsų politinė tikrovė patvirtino, kad partijos atrodo švarios, o tada išlenda dalykai, kurie nėra tokie gražūs“, – kalbėjo profesorė.
Pasak jos, aiškinant, kodėl gana daug teistų žmonių partijų sąrašuose, galima galvoti, kad jiems ėjimas į politiką yra būdas tvarkyti savo reikalus, jie, galimai, yra ir patys aktyvesni, labiau nori.
„Nes dalis žmonių, kurie yra ramūs, sąžiningi, tiesiog neina į politiką. Neturi tam motyvų, nenori susigadinti reputacijos. O tie, kurie ją jau susigadinę – neturi tokių baimių. Bet turi motyvų“, – sakė politikos mokslų profesorė.
Neturi ką veikti? Eik į politiką
Sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad rinkėjai yra linkę rinkti teistus asmenis, nes teistumas-teistumui nelygus.
Sociologas įsitikinęs, kad vieni nusikaltimai, tokie, kaip piktnaudžiavimas valdžia, dokumentų padirbinėjimas ir panašūs, nedaro įspūdžio rinkėjams, na, o kiti – jau rimtesni, nėra taip lengvai atleidžiami.
„Tarkime, kaip pavyzdį galima paimti Viktorą Uspaskichą, kuris buvo teistas, bet jo atveju, jo partijos atveju teistumai, suėmimai ir kiti dalykai rinkėjams „neužsiskaitė“, – sakė sociologas, pasvarstęs, kad ne tik rinkėjai už teistus balsuoja, bet ir teisti, mažai ką gyvenime pasiekę žmonės linkę traukti į valdžią.
Jei nieko gero nepavyko pasiekti, tai politika – tinkamas kelias. Buvimas valdžioje masina ir dėl progos galimai pasipelnyti, tai buvo vienas iš akstinų „eiti į valdžią“ anksčiau, bet, pasak sociologo, sujudimas aplink savivaldos rinkimus, galimai išduoda, kad tokių galimybių vėl atsiranda.
