Kaip teigė klimatologas, balandžio pradžia Lietuvoje pasitaikė vidutiniškai šilta, bet labai permaininga. Nors prasidėjo dar tik antras mėnesio dešimtadienis, tačiau to jau pakako užfiksuoti keletą anomaliai šiltų laikotarpių. Pirmasis prasidėjo mėnesių sandūroje ir piką pasiekė balandžio 2 dieną, kai Rytų Lietuvoje maksimali oro temperatūra siekė +20 – +24 °C.
Po to pasikeitė oro pernašos kryptis ir sekė staigus orų atvėsimas. Vėsiausia diena tapo balandžio 3 (+2 – +6 °C), o naktis – balandžio 4 dienos (-2,5 – 0,5 °C). Tačiau ši šalto oro porcija ilgai Lietuvoje neužsilaikė ir orai vėl ėmė šilti dėl atsinaujinusios stiprios oro pernašos nuo Viduržemio jūros regiono ir šiaurinės Afrikos dalies. Taigi, jau balandžio 7 dieną vakarinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje oro temperatūra vėl kilo iki +20 °C ir aukščiau, balandžio 8 dieną pietinėje Lietuvos dalyje, o 9 dieną visoje Lietuvoje maksimali oro temperatūra viršijo +20 °C: nuo +21 – +23 °C pajūryje iki +24,5 – +28,5 °C likusioje Lietuvos dalyje.
G. Stankūnavičius sako, kad su anomalia šiluma mus pasiekė ir šiaurinės Afrikos aerozoliai, kurie padidino atmosferos drumstumą. Galiausiai, balandžio 10 dieną, slenkant šaltam atmosferos frontui, greičiausiai ši labai šilta ir prisotinta aerozoliais oro masė buvo išstumta iš vakarinės Lietuvos dalies, o rytinėje dar fiksuota stipri šiluma (+23 – +26,4 °C). Dabartiniu metu lėtai, bet užtikrintai grįžtame į „normalų“ balandžio viduriui būdingą temperatūrinį režimą, kuris kitą savaitę turėtų pereiti į atšalimą.
Ši anomali šiluma, pasak jo, buvo būdinga ne tik Lietuvai ir kaimyninėms teritorijoms, bet didesnei Europos pusei. Pirmo mėnesio dešimtadienio didžiausias teigiamas temperatūros nuokrypis nuo normos fiksuotas Vidurio Europoje (Rytų Vokietija, Pietvakarių Lenkija ir Čekija) – daugiau, nei 8 °C virš normos, tiek pat ir Rusijos juodžemio regione.
Priešingai, šiaurinėje Skandinavijoje, Islandijoje ir šiaurinėje Rusijos dalyje (Karelijoje, Kolos pusiasalyje, Archangelsko srityje, Komių respublikoje bei Nencų apygardoje) vidutinė oro temperatūra buvo 3–5 °C žemesnė už normą. Tokį netolygų intensyvių terminių anomalijų pasiskirstymą lėmė anomaliai žemas slėgis (< -20 hPa anomalija) Šiaurės rytų Atlante, kurį suformavo lėtai judantys, bet gilūs bei regeneruojantys Atlanto ciklonai, kurių centrai ilgiausiai užsibūdavo kiek į vakarus nuo Airijos salos.
Atslenka vėsūs orai
Tokie gilūs sūkuriai veikė kaip oro siurbliai, siurbiantys orą iš pietvakarinės Europos, vakarinės Viduržemio jūros bei šiaurės vakarinės Afrikos dalių ir pernešantys gilyn į Europos kontinentą. Priešingai, vėsias ir drėgnas oro mases šie ciklonai „tempė“ link Portugalijos, Ispanijos, Prancūzų Rivjeros, o Airijoje bei dalyje Britanijos sukėlė stiprias audras (iki uraganinio stiprumo) ir gausų lietų. Visiškai kitaip tai atsiliepė šiaurinei Europai, kur dominuojanti oro pernaša buvo iš šiaurės rytų, nešanti sausą arktinį orą link Islandijos ir šiaurinės Skandinavijos.
Pastarosiomis dienomis nusistovėjusi oro pernaša (vakarų, pietvakarių) virš Vidurio Europos dar kol kas palanki pavasario vystymuisi Lietuvoje, tačiau greitai ji ims keistis. Šį savaitgalį aukštas slėgis Vidurio Europoje dar išsilaikys, o šiauriniu šios sistemos pakraščiu į Baltijos regioną „prasmuks“ kelios frontinės sistemos iš vakarų. Todėl šeštadienio naktį ir rytą bei sekmadienio pirmoje pusėje daug kur palis, oro temperatūra naktimis sieks +6 – +11 °C, dienomis +9 – +14 °C (pajūryje keliais laipsniais žemiau).
Nuo pirmadienio orai palaipsniui vės. Pirmadienį praslenkant ciklono užnugariui sustiprės vakarų vėjas (pajūryje gūsiai iki 17–22 m/s), antradienį visa rytinė Baltijos regiono dalis atsidurs žemesnio slėgio sistemoje, kuri „pildysis“ šaltu oru atkeliaujančiu iš šiaurės. Kitos savaitės viduryje, naktimis pragiedrėjus laukiamos šalnos, o dienomis trumpalaikės liūtys, kurios antroje savaitės pusėje galimos kartu su šlapdriba. Kito savaitgalio prognozė kol kas dar nėra labai patikima, tačiau didesnė tikimybė, kad išsilaikys vėsesni, nei įprasta, orai.
Klimatologas prognozuoja, kad kitą savaitę atšals ne tik Lietuvoje, bet ir didesnėje Europos dalyje: naktinės šalnos apims Vidurio Europą, rytinę Prancūziją, pietinę Britaniją, vietomis Balkanų pusiasalį ir, aišku, Baltijos šalis. Stipresni šalčiai nesitrauks iš šiaurinės Skandinavijos, Islandijos, šiaurinės Rusijos. Priešingai, stipriau atšils pačiame pietrytiniame Europos pakraštyje (Pakaspijo žemuma, Šiaurės Kaukazas (iki +30 °C) ir pačiame pietvakariniame (pietinė Portugalija ir pietvakarių Ispanija).
„Ilgalaikių orų prognozių duomenimis, Baltijos regione antra balandžio mėnesio pusė bus vėsesnė ir drėgnesnė už normą ir šios tendencijos, greičiausiai, persikels į gegužės mėnesio pradžią. Taigi, ankstyva šiluma džiaugsimės neilgai“, – apibendrino G. Stankūnavičius.
