„Baigiasi kalendorinis ruduo, gamta jau beveik pilnai pasiruošusi žiemos sezonui, tik klausimas, kada gi tie žiemos šalčiai su pastovia sniego danga ateis. Tiesa, laikina sniego danga jau buvo susidariusi Žemaičių aukštumoje, vietomis net iki 25 cm, bet iki dabar beveik viskas yra ištirpę.
Tokį netolygų sniego dangos pasiskirstymą teritorijoje ir laike lėmė specifinės sąlygos virš Vakarų Lietuvos. Senos cikloninės sistemos užnugaryje šaltas labai nepastovus oras nuo Centrinės Baltijos skverbėsi tolyn į sausumą: virš jūros susidarę konvekcinių debesų virtinės greitai judėjo link Žemaičių aukštumos, pajūryje sukeldamos liūtinį lietų arba liūtinę šlapdribą ir net perkūnijas, o toliau nuo jūros gausius ir intensyvius snygius.
Žiemos laikotarpiu (ir visu šaltuoju sezonu) nepastoviai stratifikuotos oro masės natūraliai gali išsilaikyti tik virš šiltesnio jūros paviršiaus, o virš sausumos tam reikia stipraus išorinio poveikio (pavyzdžiui, dinaminis nestabilumas dėl stipraus vėjo poslinkio). Todėl „pilni sniego“ konvekciniai debesys nuslinkę 50–100 km gilyn į sausumą greitai nusilpdavo ir „persivertę“ per pagrindinį Žemaičių aukštumos kalvagūbrį beveik išnykdavo. Taigi, tai dalinai paaiškina didelius teritorinius sniego dangos skirtumus“, – rašo klimatologas feisbuke.
G. Stankūnavičius primena, kad Vidurio ir Rytų Lietuvoje sniego danga buvo keli centimetrai ir išsilaikė tik kelias dienas.
„Panašūs procesai šį mėnesį Žemaitijoje buvo ir anksčiau, todėl dirvos vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje šlapios ir permirkę, be to upės ir melioraciniai grioviai pilni vandens, o Rytų Žemaičių plynaukštėje, kaip ir didesnėje Lietuvos dalyje, drėgnas tik viršutinis dirvos sluoksnis, o giliau – sausa.
Dar grįžtant prie vėlyvo rudens oro masių nepastovumo galima spėti (nes atmosferos zondavimo matavimų Vilniuje nėra), kad neseniai įvykusią krovininio lėktuvo katastrofą galėjo bent dalinai lemti stiprus vėjo poslinkis apatiniuose atmosferos sluoksniuose“, – tvirtinama įraše.
Gruodžio mėnesis prognozuojamas šiltesnis už normą
Pranešama, kad šios savaitės pradžioje jūrinis arktinis oras nuo Grenlandijos ir aplinkinių akvatorijų link Britų salų, šiaurinės Prancūzijos bei Vokietijos neš vėsius su nakties šalčiais ir šlapdribomis orus, o virš Rytų Europos, priešingai, pietvakarių vėjai lems santykinai šiltus ir daugumoje sausus orus.
Vėliau ši šalto oro banga nuslinks link Skandinavijos ir šiaurinės Rusijos dalies. Lietuvoje taip pat savaitgalis ir savaitės pradžia bus šilti ir beveik be kritulių, o orai ims keistis antradienio popietę – per Lietuvą slinks labai kontrastingas šaltas atmosferos frontas, daugelyje rajonų palis, vietomis su šlapdriba.
Savaitės viduryje turėtų labai sustiprėti poliarinis anticiklonas virš Skandinavijos ir pirmiausia atšals kaimynėje Estijoje, kiek vėliau Latvijoje. Lietuvoje stipresnio atšalimo neprognozuojama (bus -4 – +2 °C), tačiau snigs, kai kur gausiau. Kita šaltesnio oro banga nuo Skandinavijos prognozuojama dar kitą savaitę.
Gruodžio mėnuo tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione prognozuojamas kiek šiltesnis už normą, o drėgmės teritorinis pasiskirstymas išliks beveik toks pat, kaip dabar: vakarinė dalyje kritulių daugiau nei įprastai, o rytinėje mažiau ir apie normą.
Ypač didelius oro temperatūros svyravimus patyrė Islandija
Klimatologas teigia, kad lapkritis pagal termines savybes artimas daugiametei klimatinei normai didesnėje Europos dalyje. Šalčiau nei įprasta buvo dalyje Vidurio Europoje ir Balkanuose bei Prancūzijos Centriniame masyve (net iki 4-5 °C žemiau normos). Šilčiau nei įprastai – Laplandijoje, šiaurinėje Rusijoje bei Iberijos pusiasalyje.
„Antro dešimtadienio antroje pusėje ir trečio dešimtadienio pradžioje labai šalti orai laikėsi Britų salyne, Islandijoje ir Balkanuose. Ypač didelius oro temperatūros svyravimus šį mėnesį patyrė Islandija. Neįprastai gilūs Atlanto ciklonai mėnesio viduryje lėmė absoliutų oro temperatūros rekordą salos šiaurinėje dalyje, siekusį + 22,9 °C (Ólafsfjarðarvegur vietovė, apie 66° š. pl., 18° v. ilg., ).
Remiantis Islandijos meteorologijos biuro informacija tokią stiprią šilumą labai trumpos dienos sąlygomis lėmė stipri tropinės kilmės oro advekcija iš pietų (Azorų salų rajonas) bei feno efektas sausam orui judant nuo kalnų link jūros pakrantės.
Tokiems giliems ciklonams nuslinkus toliau į rytus labai panašiai jie geba link Islandijos „patempti“ orą nuo Centrinės Arkties. Šiandien, beje, šiame regione oro temperatūra kinta nuo -11 iki -16 °C.
Tokią stiprią oro masių kaitą virš Šiaurės vakarų (o ir Vakarų) Europos šį mėnesį lemia anomaliai šiltas Arkties baseinas, kuris stiprina tokius regioninius atmosferos veiklumo centrus, kaip Grenlandijos anticiklonas, o pastarojo vis atsinaujinantys ir į pietus pietryčius nutįsę gūbriai skatina meridianinę atmosferos cirkuliaciją“, – rašo G. Stankūnavičius.
Didesnių šalčių neprognozuojama
Jau visai ne už kalnų ir didžiosios metų šventės, o klimatologai sniego laukiantiems kol kas gerų žinių neturi. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė teigia, kad gruodis bus šiek tiek šiltesnis nei įprastai, tad ir sniego, tikėtina, bus mažoka.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė naujienų portalui tv3.lt pristatė ilgalaikę orų prognozę, paremtą Europos vidutinės trukmės orų centro duomenimis.
„Numatoma, kad gruodis turėtų būti šiek tiek šiltesnis nei įprasta mūsų klimato sąlygoms.
Pirmasis žiemos mėnesis Lietuvoje gali būti iki 1 laipsniu šiltesnis nei daugiametė norma, 30-ies metų vidurkis“, – tvirtino klimatologė.
Žiema BNS FotoJi pridūrė, kad didesnių šalčių gruodį kol kas neprognozuojama.
„Kritulių kiekis gali būti 10 proc. mažesnis nei įprasta, todėl turbūt nepajusime kažkokio išskirtinumo“, – sakė ji.
V. Mačiulytė teigė, kad vidutinė gruodžio temperatūros norma Lietuvoje yra maždaug -1,1 laipsnio, o kritulių kiekis 56 mm.
Pagal ilgalaikę prognozę, šių metų gruodį gali vidutinė temperatūra sieks apie 0 laipsnių.
Ar gruodis bei ateinančios šventės bus baltos?
Klimatologė atkreipė dėmesį, kad jeigu gruodžio vidutinė temperatūra yra numatoma artima 0 laipsnių, tai pastovios sniego dangos tikimybė išlieka gana maža.
O dėl to, kokios bus Kalėdos – žalios ar baltos, dar gana sunku pasakyti, tvirtina klimatologė.
Sniegas (nuotr. Roberto Riabovo)„Sniegui yra labai svarbi temperatūra, nežinome, ar ji bus pliusinė, ar minusinė. Jeigu matytume prognozę, kad gruodis bus pakankamai šaltas, na, pavyzdžiui, -5 laipsniai, tai sniego tikimybė išaugtų.
Tačiau kai prognozė rodo, jog vidutinė temperatūra bus apie 0, tai baltas gruodis mažai tikėtinas“, – tvirtino ji.
Tikėtina, kad Kalėdos bus žalios
Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius dar anksčiau naujienų portalui tv3.lt kalbėdamas apie artėjančių švenčių orus rėmėsi liaudies spėjimu Šv. Martyno dieną: „Jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu, o jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu“.
Kadangi Šv. Martyno dieną, lietaus ir sniego nebuvo, tikėtina, ir Kalėdos bus žalios, o ne baltos.
„Lapkritis atšilo dėl klimato kaitos. Mes neturime ir ledo, bet, aišku, gal tik kartą per dešimtmetį būna pirmoje lapkričio pusėje sniegas ar ledas, tai nežinau, ar šitą išmintį galima taikyti“, – svarstė jis.
Anot klimatologo, gruodis bus artimas normoms arba šiek tiek šiltesnis, tai reiškia temperatūra rytinėje Lietuvos dalyje vidutiniškai sieks 3 laipsnius šalčio, o vakarinėje – 0 ir daugiau.
Taip pat gruodžio mėnesio pradžia prognozuojama kiek drėgnesnė nei pabaiga, tačiau konkrečius kritulių kiekius prognozuoti esą dar sunku.