Komentaro apie tai iš uostamiesčio savivaldybės biurokratų 10 valandų teko laukti ir TV3 žurnalistams. Tokius valdininkų informacijos slėpimus smerkia tarptautinės organizacijos.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Klaipėdietis žurnalistas Martynas Vainorius teisme ieško teisingumo po to, kai Klaipėdos savivaldybės valdininkai atsisakė pateikti žurnalisto teisėtai prašomus duomenis ir ignoravo visus visuomenės informavimo įstatymu numatytus terminus. Vyras pasakoja, kaip ši istorija prasidėjo.
„Savivaldybės auditas paskelbė, kiek savivaldybė išleidžia įvairiausioms studijoms. Ir viena iš studijų buvo apie tai, kad sugalvojo nusipirkti konsultaciją, ar reikia steigti dar vieną savivaldybės įmonę. Aš paprašiau savivaldybės pateikti, tai, ką jie nusipirko už mokesčių mokėtojų pinigus, kokios perspektyvos, ar mes turėsime dar daugiau biurokratų“, – priežastį paaiškino portalo „Atvira Klaipėda“ redaktorius M. Vainorius.
Valdininkai pareiškė, kad studijos atskleidimas gali pakenkti savivaldybės interesams. Tada Martynas Vainorius pareikalavo oficialaus pasirašyto atsakymo, kurį galėtų apskųsti teismui. Tada biurokratai iš viso nustojo su žurnalistu bendrauti.
„Ir šito mano užklausimo, aš per visuomenės informavimo įstatyme numatytą terminą negavau atsakymo. Tai už tokią veiką, mano įsivaizdavimu, yra konkretus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis ir kreipiausi į teismą“, – teigė M. Vainorius.
Atsakyti trimis sakiniais užtruko 10 valandų
Jei nereikia rinkti papildomos informacijos, į žurnalisto užklausą turi atsakyti per dieną, jei reikia – per savaitę. Iki teismo posėdžio žurnalistas atsakymo laukė tris savaites. Maža to, M. Vainorius į teismą padavė ir uostamiesčio merą Arvydą Vaitkų.
„Jis irgi nesiteikė atsakyti pagal numatytus terminus. Tik šiandien atsakė, po to, kai gavo šaukimą į teismą. Čia dar viena byla dėl mero trukdymo užsiimti žurnalistui savo veikla“, – pasakojo „Atvira Klaipėda“ redaktorius.
Nors net žurnalistui teismą laimėjus, savivaldybė bus nubausta simboline, vos keliasdešimties eurų bauda, tačiau, anot vyro, svarbiausia viešumas.
„Aš nemanau, kad merui ar savivaldybės administracijos direktoriui labai čia apsimoka po teismus eiti, vaikščioti ir aiškintis. Tai čia tiesiog turi veikti kaip prevencinė priemonė. Ne bauda yra esmė“, – sakė M. Vainorius.
Tiesa, valdininkams vaikščioti ir neprireikė. Joks savivaldybės atstovas teisme nedalyvavo. TV3 žurnalistams paprašius komentaro, buvo pasiūlyta kreiptis raštu. Raštu klerkai atsakė ir patys. Atsakyti į tris klausimus – kodėl M. Vainoriui nebuvo pateikta studija, neišsiųstas oficialus atsakymas ir kodėl niekas nedalyvavo teismo posėdyje, Klaipėdos savivaldybės biurokratams prireikė 10 valandų. 2,5 valandos vienos darbo dienos ir 7,5 val. – kitos. Visas, ilgiau nei darbo dieną ruoštas, atsakymas toks:
„Pareiškėjui buvo pateikta jo prašoma informacija ir nurodytos priežastys, dėl kurių buvo atsisakyta pateikti advokatų suteiktą konsultacinę išvadą (memorandumą). Žurnalistui buvo atsakyta elektroniniu paštu, paaiškinant, kodėl prašomas dokumentas nėra vieša informacija. Gerbiant teismo ir proceso šalių darbo laiką išsamūs administracijos direktoriaus paaiškinimai buvo pateikti raštu.“
Ne pirmas M. Vainoriaus teismas
O štai viešosios politikos organizacijos, kovojančios už viešojo sektoriaus skaidrumą, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovės Ingridos Kalinauskienės teigimu, valdininkų užsakomas galimybių studijas ar bent jų dalis viešinti būtina. Tik taip visuomenė gali sužinoti, kur nukeliauja mokesčių mokėtojų pinigai.
„Ar jų rezultatai lieka stalčiuje, ar lentynoje, ar į juos yra atsižvelgiama ir iš tikrųjų yra priimami kokybiškesni sprendimai. Mažų mažiausiai tikėčiausi, kad su tomis galimybių studijomis ar bent jų rekomendacijomis, ar išvadomis būtų galima susipažinti ir viešai“, – teigė I. Kalinauskienė.
Prieš biurokratus vieną teismą M. Vainorius jau yra laimėjęs. Jis atskleidė, kad uostamiesčio savivaldybės įmonė sudarė beveik pustrečio milijono eurų vertės sutarčių su viena bendrove, o tai padaryti jai pavyko, nes pagrindinio akcininko mama dirbo savivaldybėje. Žurnalistas paviešino ir pavardes.
Tačiau Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nusprendė, kad visuomenei pranešdamas neteisėtai praturtėjusio verslininko pavardę M. Vainorius neva pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, už kurio dažniausiai slepiasi dirbti nenorintys ar tingintys biurokratai.
Žurnalistas ilgai bylinėjosi, kol apgynė teisybę – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad žurnalistas teisus, o biurokratai ne. Šis sprendimas simbolizavo žiniasklaidos pergalę ir sukūrė precedentą siekiant informuoti visuomenę apie neskaidrius verslininkų bei valdininkų sandorius.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
