martynas vainorius

Lietuvoje susiklostė tokia tradicija, kad beveik nė vienas viešųjų pirkimų konkursas neapsieina be teismų. Dėl tokios kai kurių verslininkų taktikos valstybė patiria didžiulius nuostolius. Šiukšlių vežėjų, arenos operatoriaus, Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo rekonstrukcijos, gatvių valymo - tai tik keletas pastarojo meto Klaipėdoje vykusių viešųjų konkursų, kurių peripetijas turi nagrinėti teismai.

Kai kurios komunalinių paslaugų įmonės desperatiškai ieško būdų, kaip sutramdyti itin įžūlius skolininkus, kurių skolos siekia dešimtis tūkstančių litų. Su tais, kurie nebijo net antstolių, uostamiestyje buvo pabandyta kovoti naudojant itin galingu ginklu vadinamą viešumą. Tačiau teismas konstatavo, kad taip elgtis nevalia. Milijoninių vartotojų skolų slegiamų bendrovių vadovai mano, jog įstatyme turėtų būti numatyta galimybė viešinti piktybinius skolininkus.

Lietuvos valdžia arba nežino, arba tiesiog ignoruoja amžių senumo liaudies išmintį, bylojančią, kad prieš kerpant reikėtų devynis kartus pamatuoti. Valdžios vyrai ir moterys dievagojosi, kad daugiau tokių klaidų, kokios buvo padarytos praėjusių metų pabaigoje naktimis vykdytos mokestinės reformos metu, nebebus. Tačiau atrodo, kad tokį darbo stilių dabartinė valdžia nusprendė propaguoti ir toliau.

Nors pastaruoju metu daugelis džiaugiasi, kad Lietuvoje dar nėra taip blogai, kaip Latvijoje, tačiau mūsų šalies verslininkai turi ko pavydėti kaimynams. "Vakarų ekspreso" atliktas mini eksperimentas patvirtino lietuvių verslininkų skundus, kad iš mūsų šalies oro uostų skristi į užsienį yra brangiau nei iš Latvijos sostinės.

Tarp pasiėmusiųjų būsto paskolas kol kas laimingiausi yra pasiskolinusieji eurais su kintamomis palūkanomis - jau kurį laiką jie džiaugiasi mažesnėmis įmokomis nei pasirinkę fiksuotas palūkanas ar turintieji atitinkamus įsipareigojimus litais. Tačiau tai tęsis neilgai - jau pasirodo pranešimų apie būsimą euro palūkanų didėjimą.

Savarankiškai pasirūpinti gyvenamuoju plotu neįstengiantiems piliečiams valstybė suteikia galimybę nuomotis socialinį būstą. Sunkmečiu pretendentų į šią lengvatą daugėja geometrine progresija, tačiau besitikintieji gauti tokį stogą virš galvos turėtų nusiteikti, jog čia tikrai negyvens už ačiū. Teisė į socialinį būstą priklauso nuosavo gyvenamojo ploto neturintiems asmenims, kurių turtas ir pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių - gyvenantiems kukliai.

Nors ir nepavyksta pasiekti pernykščių rekordinių krovos apimčių, valstybės valdomos bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovybė pusmečio rezultatus vertina teigiamai, nes įmonė krauna daugiau nei leidžia jos projektinis pajėgumas. "Klaipėdos nafta" per Vilniaus vertybinių popierių biržą vakar pranešė, kad birželį perpylė 662,6 tūkst. tonų naftos produktų. Tai yra 10,72 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pusmečio krova sumenko 15,57 proc. - nuo 4,43 mln. tonų pernai iki 3,74 mln. tonų šiemet.

Elektros tinklų klientas, kuriam planine tvarka ar jo paties iniciatyva senas indukcinis (su diskeliu) elektros skaitiklis pakeičiamas nauju elektroniniu, turėtų nenustebti, jei gerokai išaugs jo sąskaitos. Energetikai tvirtina, kad tokį pokytį galima paaiškinti tuo, jog elektroniniai skaitikliai yra kur kas tikslesni. Abejojantieji tokiu paaiškinimu gali pasitelkti į pagalbą Metrologijos inspekciją. Tačiau šios atstovai teigia, jog pasitvirtinusių skundų neatsimena.

Po ministrų kabineto sprendimo nebeskirti biudžeto lėšų valstybės įmonei poilsio namams „Baltija“ ir perleisti jos valdymą Ūkio ministerijai iš pareigų buvo išprašytas ir ilgametis jos vadovas Jonas Juchnevičius. Šį vasarį 70-metį atšventęs J. Juchnevičius „Baltijai“, valdančiai Palangos viešbučius „Auska“, „Žilvinas“, „Vyturys“, jaunimo nakvynės namus ir reabilitacijos centrą, nebevadovauja nuo balandžio 24 dienos.

Neseniai Mokesčių inspekcija pasigyrė, jog savo teritoriniams padaliniams rekomendavo "bendraujant su mokesčių mokėtojais vadovautis turinio viršenybės prieš formą, teisingumo, protingumo principais". Tačiau faktai rodo, kad šių principų taikymas priklauso nuo mokesčių inspektorių asmeninio požiūrio į įstatymą, vertybių ir nuomonės apie valstybės piliečius.

Dėl biurokratizmo klaipėdiečiai jau netrukus bus priversti kęsti didžiulius transporto kamščius, o Uosto direkcija gali netekti šimtų tūkstančių litų Europos Sąjungos paramos lėšų. Tai paaiškėjo vakar Uosto direkcijoje tariantis dėl probleminių Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos. Gresia kamščiai Dėl šalia Naujosios perkėlos planuojamo statyti Keleivių ir krovinių terminalo Uosto direkcija ėmėsi iniciatyvos finansuoti Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos projektų rengimą.

Rekordines aukštumas pasiekusi šilumos kaina ne tik varo į neviltį, bet ir skatina mąstyti apie desperatiškus veiksmus - internete jau klaidžioja patarimai, kaip necivilizuotai atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Naujos "tautosakos" atsiradimui įtakos galėjo turėti ir tai, kad laikantis taisyklių daugiabutyje atsisakyti centralizuoto šildymo praktiškai neįmanoma.

Vyriausybės spaudos tarnyba vakar išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, jog dėl pernai gruodį naktimis įvykdytos mokesčių reformos pirmąjį šių metų ketvirtį biudžetas papildomai gavo 330 mln. litų. Tuo metu specialistai akcentuoja, kad valdžios ekonomistai neįvertina netiesioginių reformos padarinių šalies ūkiui. Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, dėl įvykdytos mokesčių reformos šių metų pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą surinkta apie 330 mln.

Tiek investicijų valdymo įmonės, tiek ir Vertybinių popierių komisija (VPK) sutaria, kad Vyriausybės sprendimas antrą kartą mažinti "Sodros" atskaitymus į privačius pensijų fondus labiausiai nuskriaudžia dabar dirbančią kartą. Tačiau VPK akcentuoja, kad dabar ašaras liejantys pensijų fondų valdytojai dar turi galimybių pasispausti, o ir pati sistema dar yra tobulintina.

Uostamiesčio bedarbių gretas jau šį mėnesį papildys dar apie 200 žmonių, kuriems įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją bus gana sunku. Apie bankrotą paskelbė dar neseniai sėkmingai dirbusi baldų gamybos įmonė "Dilikas". Anot Darbo biržos specialistų, dabar šansų įsidarbinti turi tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai, o tokiais persikvalifikavus iškart netampama.

Energetinį šalies nepriklausomumą užsimojusi didinti naujoji šalies valdžia žada skatinti ir geoterminio vandens naudojimą šilumos energijos gamybai. Pirmoji šalyje šalia Klaipėdos veikianti geoterminė jėgainė (UAB "Geoterma") po neseniai patirtos krizės jau atsigauna, jos vadovai į ateitį žiūri optimistiškai.

Po ažiotažą sukėlusios mobiliojo ryšio operatoriaus „Omnitel“ asmeninių planų įvedinėjimo kampanijos ir kitų telekomunikacijų bendrovių abonentai pradėjo įdėmiau sekti įvairius pasiūlymus. Šįkart kai kurių vartotojų pasipiktinimą sukėlė „Teo LT“. „Teo LT“ atsiuntė laišką, kad nuo gegužės 1-osios įsigalios naujas tarptautinių pokalbių planas „Pasaulis“. Tačiau aš neskambinu į užsienį ir man šis planas neaktualus. Parašyta, kad jei man nepatinka pasiūlymas, turiu skambinti ir apie tai pranešti.

Prieš keletą metų buvo teigiama, kad Lietuva ir kitos į Europos Sąjungą įstojusios Rytų Europos valstybės bendrijos senbuvių gerovės lygį pasieks iki 2050-ųjų metų. Tačiau skaudžiau nei išsivysčiusiose valstybėse išgyvenamas sunkmetis ir prognozės, kad šalies ūkio atsigavimas prasidės vėliau nei Vakaruose, sėja abejones, ar kada nors iš viso Lietuvos žmonės galės džiaugtis vakarietiška gerove.

Ūkio ministerijos valdomos AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Jurgis Aušra paneigė uostamiestyje pasklidusius gandus, kad praėjusį savaitgalį parašė pareiškimą dėl pasitraukimo iš einamų pareigų. Tačiau tiek J. Aušra, tiek ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog Vilniuje tarp ministerijų vyksta kova dėl šios įmonės akcijų valdymo.

Mobiliojo ryšio operatorius „Omnitel“, neseniai klientams turėtus mokėjimo planus pradėjęs priverstinai keisti į „Asmeninį“ planą, „suminkštėjo“ ir žmonėms pradėjo siūlyti kompromisus. „Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad „Omnitel“ kiekvienam privačiam abonentui šiemet sukūrė „Asmeninio“ plano mokestį, kuris apskaičiuotas remiantis abonento praėjusių metų mokesčio už vietines paslaugas ir SMS vidurkiu.

Kai kurių pramonininkų teigimu, dabartinis sunkmetis yra tik gėlytės palyginti su tuo, kas laukia kitąmet, kai Lietuva uždarys Ignalinos atominę elektrinę. Teigiama, kad jau dabar šalies įmonės ne tik už dujas, bet ir už elektrą moka kur kas daugiau nei konkurentai turtingesnėse Vakarų Europos šalyse. Verslininkai baiminasi, kad energetinis šokas gali priversti sustabdyti daugelį šalies įmonių. Tai valstybės biudžete atvertų dar didesnes skyles.

Vyriausybė vakar pritarė premjero sudarytos darbo grupės pasiūlymams dėl maisto produktų apskaitos turgavietėse sugriežtinimo. Pasiūlymuose atsisakoma idėjos versti prekiautojus įsigyti kasos apartus. Smulkiųjų verslininkų pritarimą gavusi tvarka įsigalioti turėtų nuo balandžio 1-osios. „Esminis siūlymas - patvirtinti Turgaviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisykles.

Iki šių metų pardavus trejus metus neišlaikytą būstą nuo gauto pelno reikėdavo mokėti tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Po mokesčių reformos tokį sandorį atlikęs žmogus jau turi atsisveikinti dar su 6 proc. pajamų. Tiesa, naujais įstatymais įteisintos ir išimtys, kada tokių mokesčių iš viso nereikia mokėti.

Iki šių metų pardavus trejus metus neišlaikytą būstą nuo gauto pelno reikėdavo mokėti tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Po mokesčių reformos tokį sandorį atlikęs žmogus jau turi atsisveikinti dar su 6 proc. pajamų. Tiesa, naujais įstatymais įteisintos ir išimtys, kada tokių mokesčių iš viso nereikia mokėti.

Vakar Lietuvos banko valdyba nusprendė sumažinti mokėjimo nurodymų įvykdymo įkainius ir pareiškė, jog tai turėtų būti paskata mažinti įkainius ir komerciniams bankams. Tačiau pastarųjų atstovai konkrečių pažadų dalinti neskuba. Lietuvos bankas vakar išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad nuo šių metų balandžio 1-osios skubaus mokėjimo nurodymo įvykdymo įkainis bus sumažintas nuo 31 iki 23 centų, o neskubaus - nuo 28 iki 21 cento.

Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys pastaruoju metu stengiasi visais įmanomais būdais įtikinti, jog valstybė itin rūpinasi visomis socialinėmis grupėmis. Paskutinis šio politiko „šou“ - spaudos konferencija - buvo pavadinta „Ministras siekia sugrąžinti pagarbą šeimai ir saugumo jausmą vaikams“. Tačiau paskutinieji realūs naujosios valdžios žingsniai rodo, kad dirbama visiškai priešinga kryptimi.

Rekordinius rezultatus pernai pasiekusi valstybės valdoma uosto krovos kompanija Klaipėdos nafta (ISIN LT0000111650) šių metų pradžioje demonstruoja dar geresnius rodiklius. „Klaipėdos nafta“ per sausį perpylė 790,8 tūkst. tonų naftos. Tai - net ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai įmonės krova siekė 635,5 tūkst. tonų. Preliminarios bendrovės sausio pajamos siekia 11,9 mln. litų. 2007-ųjų sausio pajamos siekė 9,5 mln. litų. „Tiesiog dirbam.

Valstybinė lošimų priežiūros komisija vakar leido uostamiestyje atidaryti naują lažybų punktą bei naują lošimų automatų saloną, tačiau kai kurie šio verslo atstovai optimizmu nespinduliuoja. Bendrovė „Orakulas“ dar vieną lažybų punktą atidarys prekybos ir paslaugų centre BIG2, o UAB „Unigames“ antrasis lošimų automatų salonas Klaipėdoje duris atvers Minijos g. 129-ajame name.

Norvegijos investuotojai netrukus priims sprendimą stabdyti naujo kvartalo šalia Jono kalnelio statybas. Iš mirties taško artimiausiu nepajudės ir šalia jau seniau sustabdytos „Jono namų“ statybos. Norvegijos investicinės bankininkystės grupė „Verdispar“ daugiau kaip 5 ha teritorijoje šalia Danės planavo pastatyti maždaug 6 000 kv. m komercinės ir daugiau kaip 45 000 kv. m gyvenamosios paskirties statinių.

Žinia apie uostamiesčio ir Klaipėdos rajono merų sukirtimą rankomis dėl miesto teritorijos plėtros rajono sąskaita sujaudino dalinamų teritorijų gyventojus. Jie jau ėmė su klausimais atakuoti rajono valdžią. Tačiau tiek jos, tiek ir uostamiesčio vadovai tvirtina, kad iki šios reformos įgyvendinimo praeis dar nemažai laiko. Klaipėdos miesto meras pripažįsta, kad šis ribų perbraižymas atneštų nemažai papildomų problemų, kurių niekaip neišsprendžia rajono valdžia.

Klaipėdos savivaldybėje sudaryta specialistų darbo grupė vakar nusprendė siūlyti miesto Tarybai nuo vasario penktadaliu didinti bilietų kainas už kelionę miesto autobusais ir maršrutiniais taksi. Nuo sausio panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą miesto vežėjai   per mėnesį patirtų apie pusę milijono litų nuostolių.

Artėjant dienai, kai naujoji Vyriausybė turės galutinai apsispręsti, ar parduoti „Klaipėdos naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, pastarasis ant stalo meta vis stipresnius kozirius. Lenkų valdomos „Mažeikių naftos“ vadovai „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad negavus „Klaipėdos naftos“ akcijų, ko gero, atsisakytų produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą.

Bendrovės „Klaipėdos energijos“ valdymo organai vakar patvirtino galutinę naują uostamiesčiui ir Gargždams tiekiamos šilumos kainą. Nuo vasario ji bus 22,6 proc. didesnė. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, naujoji kaina yra gerokai mažesnė, nei pageidavo įmonė. „Mes prašėme, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtintų 25,87 cento už kilovatvalandę bazinę kainą, tačiau ji dėl prognozuojamo dujų pigimo buvo sumažinta iki 23,14 cento.

„Vakarų ekspreso“ surinkti duomenys rodo, kad Klaipėdoje 50 kv. m ploto dviejų kambarių buto devynaukščiame blokiniame 1980-ųjų statybos name šildymas per trejus metus pabrango 70 proc. O kitąmet centralizuotai tiekiama šiluma Klaipėdoje brangs dar bent ketvirtadaliu. Dienraštis surinko duomenis apie sąskaitas, kurias gaudavo vieno I. Simonaitytės g. devynaukščio dviejų kambarių (49,49 kv. m ploto) buto savininkai.

Naująjį Klaipėdos regiono sąvartyną eksploatuojanti įmonė planuoja šalia senojo, jau uždaryto uostamiesčio sąvartyno Kalotėje, statyti vėjo jėgaines. Po poros savaičių sukaks lygiai metai, kai buvo užbaigta naujojo Klaipėdos regiono sąvartyno Dumpiuose statyba. Atliekos į jį buvo pradėtos vežti šį balandį. Pasak sąvartyną eksploatuojančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovo Šarūno Reikalo, nuo to laiko čia atvežta jau apie 88 tūkst. tonų atliekų.

Liepą trečdaliu jau pabrangusi uostamiestyje ir Gargžduose centralizuotai tiekiama šiluma kitąmet brangs dar apie 25 proc. „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Vytautas Valutis sako, jog įmonė jau pateikė visus skaičiavimus ir jos darbuotojai nuolat bendrauja su Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (VKEK) specialistais.

Klaipėdoje į nepatenkintųjų naująja atsiskaitymo už atliekų išvežimą tvarka gretas įsiliejo ir garažų bendrijos. Šį ketvirtadienį organizuojamas uostamiesčio garažų bendrijų pirmininkų susirinkimas, kuriame ruošiamasi pateikti peticiją miesto valdžiai. Ištiko šokas Pasak apie 1 400 garažų vienijančios bendrijos „Lėbartai“ pirmininkės Danutės Bistriakovos, neseniai sužinojus apie rinkliavos už atliekų išvežimą dydį ištiko šokas.

Naują valdžią formuojančioms partijoms nusprendus naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas Klaipėdos transportininkai griebiasi už galvų ir kalba apie gresiančius bankrotus. Bendrovės Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė sako, jog iki 2000-ųjų transportininkai, kaip socialinių paslaugų teikėjai, buvo iš viso atleisti nuo PVM mokėjimo. Vėliau jiems buvo pradėtas taikyti lengvatinis 5 proc. tarifas.

Turintieji ilgalaikių įsipareigojimų bankams litais artimiausiu metu, matyt, miegos itin neramiai. Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanos (VILIBOR), lemiančios su kintamomis palūkanomis paimtų paskolų įmokų dydį, vakar pasiekė 8 metų aukštumas ir gali kilti dar labiau. 3 mėnesių VILIBOR per dieną šoktelėjo 55 procentiniais punktais - iki 8,95 proc., o 6 mėnesių padidėjo net 67 - iki 9,21 proc. Tad skirtumas tarp skolinimosi išlaidų litais ir eurais šiuo metu siekia net iki 4,56 proc.

Palangos oro uostas pradėjo vykdyti Vakarų Lietuvos verslininkų apklausą, kurios rezultatai galbūt suvilios Vokietijos aviakompaniją atidaryti reisą Palanga-Hamburgas. Vakar Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurių narys yra ir Palangos orouostas, verslininkams išplatino anketą, kuria siekiama išsiaiškinti, ar egzistuoja poreikis atnaujinti reisus į Hamburgą.

Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas antradienį pritarė, kad Klaipėdos daugiafunkcinės arenos projektas būtų paskelbtas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tokį patį sprendimą dar turės priimti ministrų kabinetas. Pasak komiteto posėdyje dalyvavusio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, šis sprendimas reiškia, jog arenos projekto darbai vyksta pagal grafiką.

Išlaidauti nenustojančios valdžios sprendimą didinti "Sodros" įmokų tarifą verslo atstovai ir analitikai vadina smūgiu į paširdžius krizės metu. Apie planus didinti mokesčius darbdavių ir profsąjungų atstovai buvo informuoti pirmadienį skubiai sukviestame Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos posėdyje. Jiems buvo pranešta, jog apdraustieji 1 proc. didesnę įmoką mokės nuo sausio, draudėjams siūloma tarifą 1 proc. didinti nuo liepos.

Jei rugsėjį miesto valdžia nesukrapštys pinigų viešajam transportui, autobusų bilietų kainos vėl augs. Turėtų padidėti ir baudos už važiavimą be bilieto, nes šiuo metu galiojančios senosios sankcijos jau atrodo beveik juokingai. Vežėjams kilpą ant kaklo veržia fantastines aukštumas pasiekusios kuro kainos ir dešimtmečio rekordus šturmuojanti infliacija.

Nuo šiandienos įsigalioja naujos Darbo kodekso pataisos, liberalizuojančios streikų skelbimo tvarką ir sugriežtinančios viršvalandžių apmokėjimo tvarką. Jų dėka, anot verslininkų, valytojos gaus didesnį atlyginimą nei direktoriai, o streikai ir išaugusios išlaidos gali prie bankroto ribos privesti didžiausias įmones.

Specialistai konstatuoja, kad Lietuvoje nėra aiškios darbo politikos - valdžia ne tik nekuria sąlygų emigrantams sugrįžti, bet ir neapsisprendžia, kokią poziciją užimti trečiųjų šalių darbo jėgos atžvilgiu. Pasak ekspertų, valdžia nesugeba operatyviai reaguoti į ekonominę situaciją ir dažnai darbo rinkai taiko nelogiškus apribojimus, o jei juos ir atšaukia, tai tik pavėluotai.

Vyriausybei jau trečią kartą nepavyko patvirtini Klaipėdos giliavandenio uosto statybos programos parengiamųjų darbų plano. Šįkart - dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pastabų. Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, toks planas įgyvendinant šį valstybei strategiškai reikšmingą projektą yra reikalingas tam, kad įvairios institucijos Vyriausybės lygiu turėtų konkrečias užduotis su konkrečiais terminais.

Valstybės valdoma AB „Klaipėdos nafta“ kiekvieną šių metų mėnesį demonstruoja vis geresnius tiek krovos, tiek gautų pajamų rodiklius. Naftos produktų terminalo ir krovos bendrovė per penkis šių metų mėnesius gavo 53,7 mln. litų pajamų - 44 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (37,2 mln. litų). Vien gegužę bendrovė gavo 10,6 mln. litų pajamų, o prieš metus - 6,3 mln. litų. Per praėjusį mėnesį „Klaipėdos nafta“ perpylė 754,9 tūkst. tonų naftos produktų - 70 proc.

Bendrovė Klaipėdos autobusų parkas (KlAP) pagaliau gavo statybos leidimą senajai autobusų stočiai rekonstruoti. Statybos darbus ketinama pradėti liepą. Ilgai trukusioje pasiruošimo statyboms epopėjoje beliko vienintelė kliūtis - reikia sulaukti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos leidimo laikinai naudotis aplink stotį esančia valstybine žeme, kad keleiviai ir stoties personalas statybų metu jaustųsi saugiai.

Per pasaulį besiritanti finansinė krizė smogs ir Lietuvai. Kol kas mūsų šaliai sekasi geriau nei kaimynams latviams ir estams, tačiau 2010 metais, kai už elektrą, ko gero, teks mokėti dvigubai daugiau nei dabar, verslui bus itin sunku. Tai pajus ir eiliniai piliečiai, daugumai kurių algos jau nebekils tiek, kiek infliacija. Analitikai prognozuoja, kad jau artimiausiu metu daugelis gyventojų bus priversti peržiūrėti savo išlaidas ir atsisakyti nebūtiniausių prekių bei paslaugų.