Kaip antradienį pranešė Palangos savivaldybė, po sujungimo (KUL) Palangos ligoninėje naikinamos vidaus ligų stacionarinės antrinio lygio paslaugos, įstaigoje taip pat nebelieka intensyviosios terapijos. Be to, KUL planuose – ir skubios pagalbos skyriaus veiklos pakeitimai.
„KUL akivaizdus noras – beveik visą esamą materialinę Palangos ligoninės pastato, kurio savininkė yra Palangos savivaldybė, bazę perorientuoti tik į stacionarinės paliatyvios pagalbos bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas“, – pranešime cituojamas Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Dėl to savivaldybės atstovai kreipėsi į KUL, premjerę Ingridą Šimonytę bei atsakingus Seimo narius, prašydami atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją.
„Mes prašome visų institucijų atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją, įsiklausyti į mūsų argumentus ir tarpininkauti užtikrinant Palangos ligoninėje chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugas ir/arba skubios pagalbos gydytojo darbą 24 val. per parą“, – teigiama Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Klaipėdos universiteto ir KUL vadovybei išsiųstame savivaldybės rašte.
Iš darbo išėjo jau 10 chirurgų
Be to, kaip nurodo Palangos savivaldybė, KUL svarsto skubios pagalbos paslaugas Palangoje teikti 12 valandų per parą, o taip pat dėliojamas naujas paslaugų teikimo modelis, kai Palangos ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nebebus užtikrinamos kokybiškos chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugos.
„Vadinasi, vakarais ir naktimis – kurortas liktų be medikų“, – rašoma pranešime.
„Nepaisant tebevykstančių derybų dėl naujos panaudos sutarties tarp Palangos miesto savivaldybės ir KUL, chirurgai, šiuo metu dirbantys KUL Palangos poskyryje, jau gavo pranešimus apie darbo sąlygų pasikeitimus po įstaigos reorganizacijos. Šiuose pranešimuose nurodoma, kad keičiasi jų darbo vieta iš Palangos į Klaipėdą, todėl dauguma chirurgų jau nuo rugsėjo 10 d., t. y. jau nuo šiandien, nesutikdami su pasiūlymu dirbti Klaipėdoje, nutraukė darbo santykius“, – dėstė savivaldybės atstovai.
Savivaldybės duomenimis, Palangoje teikiamomis skubios pagalbos paslaugomis naudojasi ne tik palangiškiai, bet ir bene visus metus kurorte besilankantys poilsiautojai.
„Vasaros sezono metu kiekvieną parą Palangos priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apsilanko ir medicininės pagalbos ieško nuo 40 iki 60 pacientų, fiksuotas ir pikinis atvejis, kai per parą buvo priimti 75 pacientai“, – nurodoma pranešime.
„Jei Palangoje nebus užtikrintos chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugų teikimas visą parą, kiekvienu panašiu atveju įstaiga kvies Greitosios medicinos pagalbos automobilį ir pacientas bus gabenamas į Klaipėdą, kur ligoninė ir taip turi didelius krūvius. Bus ir tokių atvejų, kai Greitosios medicinos pagalbos automobilis atgabens pacientą į Palangos ligoninę tik tam, kad čia būtų atliktas, pavyzdžiui, kraujo tyrimas ar padaryta rentgeno nuotrauka, o kitas, jau antrasis GMP automobilis, su ta nuotrauka veš ligonį į Klaipėdą. (...) Tokia situacija yra ne tik absurdiška, bet ir ekonomiškai nenaudinga“, – skelbė savivaldybė.
KUL atstovas atkirto: Neringa irgi kurortas, bet neturi ligoninės
KUL direktorius medicinai dr. Antanas Gulbinas portalą tv3.lt gi patikino, kad skubios pagalbos skyriaus uždaryti Palangoje nesiruošiama – atvirkščiai, čia paslaugos bus teikiamos 24 val. per parą.
„Kaip byloja ligoninės statistika, vasaros mėnesiais Palangoje dėl skubios pagalbos į medikus per parą kreipiasi apie 40 pacientų, kitais mėnesiais – iki 20 pacientų per parą. Dėl to skubiosios pagalbos skyriuje atsisakyta dviejų profilių gydytojų budėjimų. Smulkias chirurgines manipuliacijas atliks medicinos gydytojas. Esant kvalifikuotos chirurginės pagalbos poreikiui pacientai bus nukreipiami ar pervežami į Klaipėdoje veikiančią ligoninę. Vasaros metu Palangos ligoninėje Skubios pagalbos skyriuje budės ir gydytojas chirurgas“, – aiškino jis ligoninės pateiktame komentare.
Kartu jis palygino, kad štai Neringoje, kuri taip pat yra labai populiarus kurortas, tačiau turintis žymiai prastesnę geografinę situaciją iškilus skubios pagalbos poreikiui, neturi ligoninės.
„Skubi pagalba vasarą užtikrinama pirminės medicinos pagalbos centre iki 22 val. gydytojų rezidentų, iškilus rimtesnei problemai žmonės greitosios pagalbos automobiliu gabenami į Klaipėdą.
Kadangi Palangos ligoninė yra integruota į KUL struktūrą, kurorto gyventojai ir svečiai, nesant galimybės gauti tam tikrų paslaugų vietoje, nedelsiant nukreipiami į greta esančią Klaipėdą, kur sutelkta visa moderniausia įranga bei aukščiausio lygio specialistai“, – dėstė A. Gulbinas.
Strategija – mažiau stacionarinių ir daugiau ambulatorinių paslaugų
KUL direktorė valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė nurodė, kad dedamos visos pastangos užtikrinti Palangos gyventojams ir svečiams būtinas antrinio lygio paslaugas.Ji paaiškino, kad iki šiol Palangos ligoninė buvo KUL filialo Jūrininkų ligoninė dalis.
„Įgyvendinant antrąjį KUL pertvarkos etapą, nuo rugsėjo 10 d. panaikinti iki šiol veikę 3 ligoninės filialai ir įsteigta 18 klinikų bei 4 centrai. Ši pertvarka liečia ir Palangos ligoninę – joje veikę skyriai integruojami į naujai įsteigtas klinikas ir centrus.
Pavyzdžiui, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius taps Palaikomojo gydymo ir slaugos klinikos dalimi, Bendrosios terapijos skyrius – Vidaus ligų klinikos dalimi, Pacientų priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius taps Skubios medicinos pagalbos klinikos dalimi.
Kalbant apie Bendrosios terapijos skyrių, perspektyvoje numatoma didžiosios dalies stacionaro lovų sąskaita steigti dienos stacionarą ir tokiu būdu suteikti dar daugiau paslaugų bei didinti jų prieinamumą Palangos gyventojams. Ligoninė laikosi valstybės sveikatos politikos strategijos, mažinti stacionarinių ir didinti ambulatorinių paslaugų skaičių“, – vardijo ji.
Ligoninės atstovė patikino, kad pokyčiams nuo metų pradžios buvo kruopščiai ir nuosekliai rengtasi: „Ne kartą vyko susitikimai su Palangos savivaldybės meru, savivaldybės gydytoja, administracijos direktore ir kitais Palangos savivaldybės administracijos atstovais. Iki šiol sutartis su Palangos savivaldybe nėra pasirašyta dėl tebederinamų pozicijų.“
Ministerija planuoja aiškintis situaciją
Paklausta, kaip vertina susidariusi situaciją Palangos ligoninėje, Sveikatos apsaugos ministerija portalui tv3.lt nurodė, kad ministras Aurimas Pečkauskas jau planuoja bendrą susitikimą su Palangos savivaldybės ir KUL administracijomis.
„Ministras rugsėjo 9 d., pirmadienį, lankėsi Klaipėdos universiteto ligoninėje, kur dalyvavo dalininkų susirinkime. Jo metu priimti sprendimai dėl įstaigos finansinio stabilumo, aptarti kiti einamieji veiklos klausimai. Vizito metu susitikta ir su ligoninės darbuotojų bendruomene, atsakyta į įvairius kylančius veiklos klausimus.
Vizito metu KUL ligoninės administracija trumpai užsiminė apie planuojamas pertvarkas Palangoje, tačiau akivaizdu iš Palangos savivaldybės reakcijos, kad tai reikalauja detalesnio aptarimo dėl gydymo paslaugų teikimo“, – komentavo sveikatos apsaugos patarėjas Tomas Bagdonas.
