„Viešojj įstaiga „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ turi įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją (...), kuria yra suteikta teisė įstaigai teikti keletą asmens sveikatos priežiūros paslaugų: stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos, ambulatorines šeimos medicinos ir paliatyviosios pagalbos, psichiatrijos bei ambulatorines slaugos paslaugas namuose“, – BNS ketvirtadienį sakė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
Pasak jos, ši licencija pernai birželį buvo patikslinta, gavus ir įvertinus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pernai gegužę išduotą leidimą – higienos pasą.
Paaiškėjus, kad įstaigoje buvo slaugoma daugiau asmenų nei numatyta higienos pase, N. Ribokienės teigimu, veiksmų dėl to turėtų imtis NVSC.
„Higienines sąlygas vertina ir leidimą – higienos pasą išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, todėl Akreditavimo tarnyba nekvestionuoja higienos pase pateiktos informacijos apie ūkinę komercinę veiklą, nes tai yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencija“, – teigė Akreditavimo tarnybos vadovė.
„Jeigu būtų nuspręsta dėl higienos paso sustabdymo ar panaikinimo ir apie tai būtų informuota Akreditavimo tarnyba, mes pagal kompetenciją atliktume įstaigos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai stabdymo procedūrą“, – sakė ji.
Kita tuo pačiu adresu registruota įstaiga – UAB „Klaipėdos hospisas“, tarnybos duomenimis, licencijos neturi ir nėra dėl jos kreipusis.
NVSC vertina situaciją
Klaipėdos hospisas iki trečiadienio vakaro turėjo pateikti NVSC informaciją apie tai, kaip įvykdė tikrintojų jiems pateiktus nurodymus.
Pasak NVSC Klaipėdos departamento direktoriaus Raimundo Grigaliūno, šiuo metu yra tikrinama iš hospiso gauta informacija.
„Ten tikrai medžiagos nemažai, turime pasižiūrėti. Žmonės dabar sėdi, analizuoja, žiūri, nagrinėja“, – sakė jis.
R. Grigaliūnas negalėjo pasakyti, ar realu įstaigai netekti higienos paso.
„Kai turėsime viską apibendrinę, viską išnagrinėję, išanalizavę, tada ir pasakysime“, – sakė NVSC Klaipėdos departamento vadovas.
NVSC anksčiau skelbė, jog atliktus patikinimą paaiškėjo, kad 38 pacientus slaugęs hospisas higienos pasą turėjo tik vienai palatai.
Šioje įstaigoje koronavirusu užsikrėtė 33 globotiniai, du iš jų mirė. Taip pat susirgo 12 darbuotojų, dėl ko buvo kilę problemų dėl hospiso veiklos tęstinumo.
Hospiso vadovai anksčiau šią savaitę sakė, jog jiems pavyko rasti naujų darbuotojų, galinčių tęsti asmenų slaugymą. Siekiama užtikrinti, kad pacientai toliau būtų gydomi hospise, tačiau jo vadovai ir anksčiau teigė, kad sutvarkyti situacijos dėl higienos paso jiems taip greitai nepavyks.
Dėl licencijos aiškinasi ir Ligonių kasa
Dėl Klaipėdos hospisą valdančių įstaigų licencijos būklės į Akreditacijos tarnybą kreipėsi ir Valstybinė ligonių kasa (VLK).
VLK direktorius Gintaras Kacevičius teigė, jog pagal šią informaciją bus vertinama, ar įstaiga gali toliau turėti sutartį su Ligonių kasa ir vykdyti numatytus įsipareigojimus.
Pasak VLK, su viešąja įstaiga „Paliatyviosios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ yra sudaryta sutartis dėl paslaugų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Pernai „Paliatyviosios pagalbos ir šeimos sveikatos centrui“ už suteiktas stacionarines slaugos paslaugas apdraustiesiems sumokėta 380 tūkst. eurų. Šiemet pasirašyta sutartis, kurioje suplanuota stacionarinės slaugos paslaugų apmokėjimo apdraustiesiems už 664 tūkst. eurų metinė suma.
Šių metų pradžioje gydymo įstaiga oficialiu raštu sausio mėnesį informavo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, kad savo įstaigoje turi 40 slaugos ir 12 paliatyviosios slaugos lovų.
Stabdyti arba naikinti sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos sutartį su ligonių kasa galima tuomet, kai ji nebetenka licencijos.
Klaipėdos apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla Klaipėdos hospise.
