Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vyras buvo įkūręs dvi įmones ir valdė keletą sporto klubų Klaipėdoje, Tauragėje ir Palangoje.
Jų veiklą pradėję tirti FNTT pareigūnai išsiaiškino, kad keletą metų abiejų įmonių buhalterinė apskaitą galėjo būti tvarkoma apgaulingai, o direktorius galėjo vengti mokesčių.
Surinkti duomenys rodo, kad abejose įmonėse direktorius į apskaitą neįtraukdavo ir buhalterei nepranešdavo apie dalį gautų pajamų, dalį darbo užmokesčio mokėjo neoficialiai ir, galimai siekdamas išvengti mokesčių, teikė neteisingus duomenis apie pajamas.
Suskaičiuota, kad per pustrečių metų į dviejų įmonių apskaitas nebuvo įtraukta bendrai daugiau kaip 41 tūkst. eurų, o darbuotojams neoficialiai galėjo būti išmokėta beveik 7 tūkst. eurų.
Tyrimo duomenimis, bandydamas išvengti mokesčių, direktorius įmonių buhalteriją tvarkiusiai buhalterei nepateikė visų duomenų apie pajamas ir darbo užmokestį, todėl ši buvo suklaidinta ir valstybės institucijoms pateikė neteisingus duomenis.
Skaičiuojama, kad dėl to į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta iš viso beveik 13 tūkst. eurų.
Šių metų rugsėjį Klaipėdos apylinkės teismas sutiko su valstybinį kaltinimą palaikiusios Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Laimos Rokanskienės pozicija ir pripažino sporto klubų direktorių apgaulingai tvarkius apskaitą bei vengus mokesčių mokėjimo.
Kaltinamajam savo kaltę pripažinus bei atlyginus valstybei padarytą žalą, tyrimas užbaigtas laidavimu.
Teismo sprendimu kaltinamajam direktoriui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 tūkst. eurų dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. 7,5 tūkst. eurų įmoką į minėtąjį fondą privalės sumokėti ir juridinis asmuo – sporto klubas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas kaltinamojo direktoriaus ir sporto klubo buvo apskųstas, nesutikus su paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių dydžiais ir sumokėjimo terminais. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs gautus skundus, juos atmetė ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
