Papildomų problemų kilo ir dėl to, kad po pardavimo prabėgus pusmečiui, naujasis savininkas taip ir neperregistravo automobilio savo vardu. Be to, per tą laikotarpį su šiuo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis.
Po jo sudaužyta transporto priemonė buvo priverstinai išvežta iš avarijos vietos ir saugojama bendrovės „Šančių autoservisas ir Ko“ teritorijoje. Būtent ši bendrovė ir kreipėsi į teismą dėl patirtų išlaidų išieškojimo.
Nors buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, bet Oksana šios transporto priemonės neišregistravo. Tad už sudaužytos transporto priemonės saugojimą po beveik dešimtmečio pinigų buvo pareikalauta būtent iš jos, o ne iš automobilį nusipirkusio ir avariją juo padariusio asmens.
Be to, automobilį pirkęs asmuo bando išsisukti nuo mokestinės prievolės. Jis teigia, kad transporto priemonės nepirko, o tik buvo paėmęs automobilį, kad jį sutvarkytų.
Ieškojo, kas padengs išlaidas
Oksaną teisme atstovaujanti advokatė Gintė Staigienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie šią painią istoriją, kuri lyg perkūnas iš giedro dangaus sukėlė tiek daug problemų:
„Automobilį po avarijos nutempusi ir saugojusi įmonė (ieškovas – aut. past.) byloje prašė priteisti iš ankstesnio automobilio savininko bei jo valdytojo (avarijos metu automobilį vairavusio asmens) susidariusias automobilio saugojimo išlaidas.
Tačiau ieškinys buvo pareikštas ne faktiniam automobilio savininkui, o „Regitros“ duomenų bazėje nurodytam asmeniui – mano klientei. Ji prieš daugiau nei pusę metų iki avarijos dienos pardavė automobilį naujajam savininkui, tačiau to neišviešino „Regitros“ duomenų bazėje.“
Teisme išaiškėjo, kad automobilį saugojusi bendrovė iš pradžių kreipėsi į naująjį savininką, tačiau šis neįvykdė įstatyme numatytų įpareigojimų ir nepadengė transporto priemonės saugojimo išlaidų. Tada bandyta prisiteisti lėšas iš asmens, kuris nebėra savininkas.
„Teisme reikėjo įrodyti, kad automobilio savininkas, kuris buvo registruotas „Regitroje“, avarijos metu jau nebuvo transporto priemonės valdytojas. Pirmoje instancijoje laimėjome bylą.
Pavyko įrodyti, kad automobilio ir nuosavybės teisių perdavimas įvyko gerokai anksčiau, dar prieš eismo įvykį. Tas automobilis 6-8 mėnesius nebuvo perregistruotas. O nuosavybės teisių perleidimas nėra susijęs su įregistravimu „Regitroje“.
Maža to, naujasis savininkas teisme pradėjo įrodinėti, kad nepirko automobilio. Pasirinkta iš tiesų keista pozicija, nes juk buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis“, – bylos detales atskleidė G. Staigienė.
Anot advokatės, jos klientė padarė vienintelę klaidą. Ji įstatymų nustatyta tvarka neišregistravo parduotos transporto priemonės.
„Buvo pažįstami (pardavėja ir pirkėjas – aut. past.), tad buvo tarp žmonių pasitikėjimas. Bet techninis eismo įvykis viską sujaukė“, – pridūrė tv3.lt pašnekovė.
Perspėja kitus žmones
Advokatė G. Staigienė atkreipė ir kitų transporto priemonių valdytojų dėmesį į šią istoriją: „Svarbu pažymėti, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, pardavus automobilį naujajam savininkui ir šio fakto „Regitra“ duomenų bazėje neįregistravęs ankstesnis automobilio savininkas rizikuoja sulaukti panašaus pobūdžio ieškinių.“
Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet tiek ankstesnis automobilio savininkas, tiek ir naujasis jo savininkas „Regitra“ duomenų bazėje neįregistravo automobilio savininko pasikeitimo duomenų, todėl po beveik 10 metų automobilio saugotojui pareiškus ieškinį, ankstesniajam automobilio savininkui teko įrodinėti, jog avarijos metu nuosavybės teisės į automobilį buvo perleistos naujajam savininkui.
„Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme konstatuota, kad naujasis automobilio savininkas, kuris avarijos dieną jau buvo įgijęs ir perėmęs automobilį bei jo raktelius, ir atitinkamai jį naudojęs kaip savo daiktą, yra automobilio savininkas saugaus eismo automobilių keliais įstatymo prasme, todėl yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius, tad reikalavimai ankstesniojo savininko atžvilgiu buvo atmesti.
Kaip ir minėjau, šio fakto naujasis savininkas nepripažįsta, teigia, kad automobilį priėmė remontui, tačiau jo nuosavybės teisės jam neva nebuvo perduotos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia būtent šį klausimą ir, tikimės, kad vadovausis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota ir ankstesniajam savininkui palankia teismų praktika“, – toliau vykstantį bylos nagrinėjimą apibendrino G. Staigienė.
Svarbūs „Regitros“ patarimai
„Regitros“ specialistai primena, kad jau anksčiau Lietuvoje registruoto automobilio perleidimas kitam savininkui susideda iš dviejų etapų. Pirmiausia buvęs transporto priemonės savininkas per 15 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos privalo pranešti „Regitrai“ apie jos pardavimą.
Tik tuomet automobilį įsigijęs asmuo per 10 dienų gali jį įregistruoti savo vardu. Svarbu ir tai, kad neįregistravus automobilio per nustatytą terminą, jis yra išregistruojamas ir su juo dalyvauti viešajame eisme – negalima.
Taip pat svarbu teisingai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas yra civiliniai santykiai, kuomet šalys tarpusavyje susitaria dėl turto perleidimo ir užfiksuoja tai raštu. Pardavus ar nusipirkus automobilį, labai svarbu šią sutartį pasirašyti, nes tai yra abiejų šalių interesus saugantis dokumentas.
Sutartyje būtinai nurodykite teisingus duomenis apie pirkėją ir pardavėją, kad, esant reikalui, būtų tiksliai žinoma, į kokį žmogų reikia kreiptis. Taip pat įrašykite tikrą automobilio pardavimo kainą. Papildomą dėmesį skirkite ir automobilio trūkumams fiksuoti: kėbulo, važiuoklės, variklio pažeidimams ir kt. Pareikalaukite į sutartį įrašyti visus defektus, nes jei vėliau pastebėsite, kad yra trūkumų, kurie nebuvo užfiksuoti, galėsite reikalauti kompensacijos.
Atlikus šiuos veiksmus, ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas turės svarbius įrodymus. Taip pat užfiksuokite pinigų perdavimą raštu
Į pirkimo–pardavimo sutartį taip pat patariama įtraukti punktą, jog pinigai už transporto priemonę yra gauti / sumokėti arba nurodyti atsiskaitymo būdą: kaip ir kokiais terminais bus atsiskaitoma.
Jeigu už automobilį atsiskaitote bankiniu pervedimu, tokiu atveju turite nenuginčijamą įrodymą, jog sumokėjote už jį. Tačiau jei už automobilį mokate grynaisiais ar dalimis, pinigų perdavimo faktą kiekvieną kartą būtinai fiksuokite raštu (perdavimo–priėmimo aktas, patvirtintas šalių parašais). Taip vėliau nekils jokių ginčų tarp pirkėjo ir pardavėjo.
