Taigi mokiniai ir jų tėvai šiemet savarankiškai išsiaiškinti, kiek mokinių ir kaip išlaikė egzaminus jų mokykloje ir kitose, negali. Ministerija šia informacija pasidalino su mokyklomis tiesiogiai, tačiau net ir to padaryti neskubėjo.
Duomenis ŠMSM pateikė dviem savaitėmis vėliau, negu įprastai. Tiksliau tik tada, kai problemą žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaras Sarafinas iškėlė socialiniuose tinkluose.
Mokykloms duomenų pateikti ministerija neskubėjo
ŠMSM ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikino, kad tikslesni duomenys, pavyzdžiui, kiek taškų mokinys surinko iš egzamino, yra pernelyg jautrūs, kad būtų prieinami visiems, todėl juos ir pateikė tik pačioms mokykloms.
„Jeigu mokykla yra labai maža ir ten vienas kitas vaikas yra laikęs valstybinį brandos egzaminą, tada tu gali numanyti, koks jo balas“, – argumentavo duomenų jautrumą ministrė.
Kadangi kasmet šie duomenys mokyklas pasiekdavo rugpjūčio 20 d., kilo sujudimas, kai šiemet taip nenutiko.
Švietimo ekspertui apskambinus keliasdešimt mokyklų, šių vadovai tik gūžčiojo pečiais nesuprasdami, kodėl vis dar neturi duomenų. Juos gavo tik rugsėjo 5 d.
Pagal G. Sarafiną, ministerija nesiteikia ištesėti savų pažadų ir slėpdami duomenis „išsityčioja iš visuomenės intereso – teisės žinoti“.
Socialiniame tinkle „Facebook“ švietimo ekspertas taip pat akcentavo galimą nelygybę tarp ministerijos darbuotojų ir likusiųjų.
„Žinoma, ministerijos klerkai šią informaciją ir toliau žinos, savo vaikus ves į geriausias šalies mokyklas, o visiems kitiems piliečiams ši informacija bus neprieinama“, – tikino G. Sarafinas.
Ministrė: duomenys nebevieši mokyklų iniciatyva
Kaip naujienų portalui tv3.lt tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, nuo šių mokslo metų neskelbiami labai specifiniai mokyklų duomenys: mokinių, laikiusių brandos egzaminus ir gavusių tam tikrus vertinimus, skaičiai, o detalias ataskaitas apie savo mokinius ir toliau gauna kiekviena mokykla.
„Šių duomenų viešinimas yra jautrus, nes dalyje mokyklų kai kuriuos valstybinius brandos egzaminus laiko vos vienas kitas mokinys, ir viešai paskelbus rezultatus, mokinio įvertinimas tampa žinomas kitiems. Susidaro galimybė identifikuoti konkrečius mokinius ir mokytojus“, – buvo rašoma ŠMSM atsakyme naujienų portalui tv3.lt.
Ministrės tvirtinimu, šias problemas esą iškėlė mokyklos dėl mokytojų ir mokinių patiriamo spaudimo bet kokia kaina siekti kuo aukštesnio rezultato. Taip pat dėl to, kad neva mažų mokyklų mokinių rezultatus tokiu atveju būtų galima numanyti.
„Mokyklų direktoriai sako: „Man svarbu žinoti savo mokyklos rezultatus ir aš su kitais nesilyginu, aš darau tai, ką aš galiu geriausiai padaryti pats“, – tikino ministrė.
O G. Sarafino manymu, šie argumentai yra akivaizdi manipuliacija, nes, jeigu tai būtų realios priežastys, tai reikštų, jog ministerija 14 metų darė žalą mokykloms.
Sukėlė institucijas ant kojų
G. Sarafinas pažymėjo, kad jau praėjusiais metais Lietuva Pasauliniame spaudos indekse nukrito per šešias pozicijas. Ataskaitos autoriai ir žurnalistus vienijančių organizacijų vadovai esą tada kalbėjo, jog tai lemia sudėtingas duomenų gavimo iš institucijų procesas.
„Panašu, kad po šių metų viražų mes smigsime dar žemiau“, – prognozavo švietimo ekspertas.
Visa tai švietimo ekspertą paskatino kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą, „Transparency International“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą bei teismą.
„Nieko nėra baisiau už iki ausų prisidirbusius funkcionierius, kurie nori nuslėpti informaciją nuo visuomenės, kurie nori nuslėpti savo darbo broką ir savo ydingų sprendimų pasekmes“, – socialiniame tinkle rašė G. Sarafinas.
Sukritikavo G. Sarafino rengiamus mokyklų reitingus
Žurnalo „Reitingai“ rengėjų G. Sarafino ir Jonės Kučinskaitės-Sarafinienės ruošiami mokyklų reitingai pateikiami kasmet.
G. Sarafinas, paklaustas apie konservatorių pasisakymus, jog problema keliama tik verslo tikslais, atkirto, kad reitingai jau „pagaminti“ ir jų rengėjai jau gali „sėdėti ramiai“, tačiau rūpinasi viešuoju interesu.
O štai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad švietimo bendruomenė ne kartą kėlė klausimą dėl mokyklų reitingavimo būdų.
Ministrės ir esą mokyklų įsitikinimu, pagal minėtus kriterijus reitingų rengėjai G. Sarafinas ir J. Kučinskaitė-Sarafinienė sukuria neobjektyvų mokyklų reitingų vaizdą.
„Svarbus dėmuo yra nebent mokinių šimtukai, gauti iš egzaminų, bet tokiais duomenimis remiantis mes negalime gauti informacijos apie kiekvieno vaiko individualią pažangą“, – aiškino ji.
Tačiau G. Sarafinas tikino, kad ŠMSM nepateikė jokių įrodymų, jog nors viena mokykla iš tiesų taip sako.
Tuo tarpu ministerija, kilus šiai diskusijai apie slepiamus duomenis, pranešė inicijuojanti viešas konsultacijas apie švietimo duomenų viešinimo apimtis, kurios atitiktų viešą interesą ir užtikrintų privačių duomenų saugumą.
„Nacionalinė švietimo agentūra nuo praėjusių metų rengia ir skelbia viešai prieinamas mokyklų informacines korteles. Jose pateikiami kiekvienos mokyklos lyderystės ir vadybos, ugdymo proceso, pagalbos mokiniui, ugdymo rezultatų rodikliai“, – rašoma ministerijos atsakyme.