„Mes ėjom į vidurinę mokyklą, su visais vaikais mokėmės. Bet man ir broliui buvo parengta tam tikros specialios adaptuota ir modifikuota programos“, – teigė Algirdas Gataveckas.
Algirdas tikino, kad tik įtraukiojo ugdymo programos dėka jis su broliu turėjo galimybę ne tik baigti mokyklą, bet ir įgyti aukštesnįjį išsilavinimą bei tapti pedagogais.
„Mano brolis yra docentas, mes esam Dailės akademijos dėstytojai. Ir mūsų ta sėkmės, sakykim, istorija, gali būti puikus pavyzdys“, – kalbėjo A. Gataveckas.
Premjerė įspėjo apie pasekmes
Nuo rugsėjo 1 d. startuoja įtraukusis ugdymas – pagal šią reformą, visos Lietuvos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais. Ta proga Lietuvos įtraukties švietime centre apsilankiusi premjerė pabrėžė, kad tai nėra naujas dalykas.
„Šiais metais labai daug kalbama, natūralu, apie įtrauktį. Nors nėra čia kažkokia naujiena, todėl, kad įtraukties projektas, jeigu galima taip pasakyti, jis vykdomas beveik visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį“, – tvirtino Ingrida Šimonytė.
Aštriausiomis kritikos strėlėmis tiek Vyriausybei, tiek švietimo ministerijai, svaidėsi Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Merė pasibaisėjusi pasakojo apie agresyvius psichinę negalią turinčius vaikus, kurie esą kelia grėsmę tiek mokytojams, tiek savo bendraklasiams.
„Užeina įvairūs priepuoliai, labai daug visko, labai daug skaudžių atvejų turim. Ir mokytoją vežėm su greitąja ir siuvo mokytoją, visko buvo“, – dėstė Ž. Pinskuvienė.
Merė neseniai pareiškė, kad jos vadovaujamame rajone specialiųjų poreikių vaikai per dalį pamokų vis tiek bus išvedami mokyti į specialias klases. Premjerė į tokius pareiškimus atsakė primindama, kad Širvintose tokių klasių net nėra. O priimto įtraukiojo ugdymo įstatymo reikalavimų laikytis privalo visos savivaldybės be išimčių.
„Jeigu įstatymas numato tokią pareigą, tai atitinkamai, jeigu ta pareiga būtų nevykdoma, galimos visos priemonės, įskaitant ir teisines. Yra Vyriausybės atstovas apskrityje, kuris prižiūri, kaip yra įgyvendinami įstatymai“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Vengia specialiųjų poreikių vaikų
Tiesa, kad įtraukusis ugdymas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi, pritaria ir mokyklų atstovai. Vienas iš kylančių iššūkių – mokytojams trūksta informacijos ir pasiruošimo, kaip elgtis su specialiųjų poreikių vaikais.
„Didžiausias iššūkis buvo pernai, nes į pirmas klases atvyko 6 didelių specialiųjų poreikių mokiniai ir mums buvo naujiena, nes tai buvo mokiniai autistukai, pavadinsiu juos taip“, – teigė Vilniaus „Ateities“ mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Jolanta Stručkienė.
Pavaduotoja pastebėjo, kad daug dažniau dėl specialiųjų poreikių vaikų integracijos rūpinasi ne bendraklasiai, o jų tėvai. Šie prašo, kad jų vaikų klasėse nesimokytų vaikai, kuriems reikalinga specialiųjų poreikių ugdymo programa.
„Buvo tėvų susirinkimai, netgi buvo atvykusios pareigūnės, kurios irgi kalbėjo apie tai, kad mes turime ištiesti pagalbos ranką, turime bendradarbiauti, o ne eiti paprasčiausiu keliu, kai tas, kas yra netinkamas, yra pašalinamas“, – pabrėžė J. Stručkienė.
Mokyklos atstovė sakė, kad reikėjo pastangų ir daug darbo, jog tokiems vaikams būtų užtikrintos tinkamos sąlygos.
„Visi pradinių klasių mokytojai per mokinių atostogas intensyviai mokėsi, taip mes gavome ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių žinių“, – tikino pavaduotoja ugdymui.
Pavaduotoja pripažino, kad įgyvendinti įtraukiojo ugdymo programas padėjo Lietuvos įtraukties švietime centras.
„Lietuvos įtraukties švietime centras yra nacionalinio pobūdžio įstaiga, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra padėti bendro ugdymo mokykloms grįsti įtraukiojo ugdymo praktiką“, – paaiškino centro direktorė Sandra Valantiejienė.
Lietuvos ugdymo įstaigose ugdoma apie 50 tūkst. specialiųjų poreikių vaikų. 90 proc. iš jų mokysis įprastose klasėse, o tie, kurie turi rimčiausių problemų, bus ugdomi specialiose įstaigose.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
