„Na, tikrai, ir posėdžio organizatorių sumanymas buvo ne tai kad kažkokią didelę paslaptį atskleisti, bet aptarti saugioje aplinkoje, platesniame rate, tas tendencijas, kurias matome, kuriose vyksta užsienio politikoje“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Budrys.
Dalis parlamentarų posėdyje sakė nieko naujo neišgirdę ir vadino jį „prisvilusiu blynu“, tačiau užsienio reikalų ministras tvirtino tokį formatą palaikantis.
„Tikrai buvo ne viena informacija pristatoma, aš ją pats mačiau uždaruose posėdžiuose slaptumo žymomis pažymėtą (informaciją – BNS), tai tikrai negalėčiau pasakyti, kad tai yra tai, kas yra eteryje“, – kalbėjo K. Budrys.
Jo teigimu, tokio posėdžio tikslas „nėra būtinai kažką parodyti slaptai“, tačiau politikams yra naudinga „turėti tradiciją diskutuoti ir jautresnę informaciją platesniame rate“.
„Aš nemačiau didelio oponavimo, žinoma, tai vėlgi buvo pristatymas informacijos, klausimai atsakymai, nebuvo balsavimo dalykas. Nenorėčiau už kitus šnekėti, bet bendra atmosfera atrodo buvo atitinkanti Kovo 11-osios salės vardą“, – komentavo K. Budrys.
Pasak jo, posėdyje aptarti atsako veiksmai, kaip Lietuva adaptuojasi ir reaguoja į kintančią saugumo situaciją, kokia yra šalies gynybos politika ir poreikiai.
„Aš manau, kad to reikia, ir ne vien Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Užsienio reikalų ar kitų atskirais aspektais vertinančių komitetų klausimas turėtų būti, bet viso Seimo, nes dabar yra metas, kai mums reikia visuotinio susitelkimo“, – teigė K. Budrys.
Anot jo, reikalingas tiek valdančiųjų, tiek opozicijos ir visuomenės susitelkimas.
Šį posėdį inicijavo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, tai daugiau edukacinis renginys, reikalingas matant prasidėjusias diskusijas dėl Valstybės gynybos tarybos sprendimo per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pagal Seimo statutą, uždari Seimo posėdžiai rengiami išimties tvarka nutarus Seimui arba pareikalavus prezidentui, Seimo pirmininkui. Teisę siūlyti surengti uždarą posėdį turi ir Seimo valdyba, frakcijos, komitetai, bet jie privalo šį pasiūlymą motyvuoti.
Parlamento duomenimis, iš viso buvo surengta 13 uždarų Seimo posėdžių, visi jie vyko iškart po nepriklausomybės atkūrimo 1990–1991 metais, pastarąjį kartą – 1991 metų gruodį. Dalies jų medžiaga jau išslaptinta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
