Pasak jo, Ukrainos narystė ES yra kaip saugumo garantija ateityje.
„Neturim prabangos laukti visų atsakymų (į klausimus dėl europiečių ir JAV pajėgų dislokavimo Ukrainoje – BNS) prieš imantis kitų veiksmų. Tie kiti veiksmai yra tai, ką mes galime padaryti kaip ES, t.y. pagreitintas Ukrainos stojimas į ES, reikia nustoti vilkinti šį visą laiką“, – žiniasklaidai Kopenhagoje teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jo teigimu, Lietuva ragina nustoti burtažodžiauti ir tiesiog tikėtis, kad 27 valstybių sutarimas bus.
„Tam kad įgyvendintume (Ukraina būtų priimta į ES – BNS) 2030 metų sausio 1 dienai, jau dabar turime pilnu intensyvumu vykdyti ir derybos, ir reformas Ukrainoje, ir įstatymų leidyba turėtų būti pilnai užsisukusi, bet tai tas nevyksta todėl, kad neatidarome to pirmojo skyriaus“, – kalbėjo K. Budrys.
Tačiau jis pabrėžė, kad Ukraina atitinka reikalavimus, kad derybų skyrius būtų atidaromas.
Pasak K. Budrio, jeigu sprendimo dėl Ukrainos narystės ES negalima priimti visoms 27 valstybėms, įmanoma tartis 26-ioms.
„Darykime viską, ką darytume esant visų 27 valstybių sutikimui“, – ragina jis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad ES rėmuose nėra svarstomas klausimas dėl karių siuntimo į Ukrainą.
„Tai vyksta „Norinčiųjų koalicijos“ formate, ne ES formate“, – teigė K. Budrys.
„Norinčiųjų koalicija“ žada prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai suteikti saugumo garantijas, įskaitant galimą karinių pajėgų dislokavimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
