Kelių mokestis kirs per kišenes – pokyčius vadina našta gyventojams: „Ar tai normalu?“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Elektroninė kelių rinkliava žengia į kitą etapą: „Via Lietuva“ pradeda pasiūlymų vertinimą

„Via Baltica“ rekonstrukcija pasiekė pusiaukelę: jau šią savaitę – eismo pokyčiai pasienyje

Seimas pritarė Valstybinio kelių fondo steigimui: žada geresnius kelius

Nuo liepos 1-osios papildomai apmokestinus 1 151 km krašto kelių ruožų, bendras tinklo ilgis išaugs iki 2 851 km.

Pasak Susisiekimo ministerijos, sprendimas plėsti tinklą susijęs su siekiu subalansuoti krovininio transporto srautus ir užtikrinti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą.

Praktika rodo, kad dalis vežėjų, siekdami išvengti mokesčio, renkasi ilgesnius maršrutus neapmokestintais krašto ar net rajoniniais keliais. Tai kelia nepatogumų vietos gyventojams, spartina kelių susidėvėjimą ir didina eismo pavojų.

Įtraukus krašto kelius į apmokestinimą, tikimasi, kad krovininis transportas grįš į tam pritaikytus magistralinius kelius, o surinktos lėšos bus nukreiptos kelių būklės gerinimui ir saugos stiprinimui.

Nuo liepos kelių naudotojo mokestį turės mokėti M2, M3, N1, N2, N3 kategorijų transporto priemonių valdytojai. Tai apima keleivines transporto priemones su daugiau nei 8 sėdimomis vietomis bei visą krovininį transportą.

Svarbiausia – lengvųjų automobilių (M1) valdytojai nieko mokėti neprivalės.

Išskiria keletą galimų problemų 

Lietuvos Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos (LINAVA) prezidentas Erlandas Mikėnas teigia, kad nauji mokesčiai vežėjų netrikdo, kadangi sąnaudos, pasak LINAVA prezidento, jiems stipriai neišaugtų, o ir pats apmokestinimas pašnekovo nuomone yra logiškas. 

Tai, kad bus apmokestinta dalis ne pagrindinių kelių, E. Mikėno teigimu, gali lemti, kad krovininių transporto priemonių vairuotojai paprasčiausiai nustos važiuoti šiais keliais ir rinksis keliauti pagrindiniais. 

Dėl to gali padidėti kamščiai, išaugti avarijų tikimybė ir sumažėti kelio pravažiuojamumas.

„Mus baugina tiktai tai, kad dalis krovininio transporto sukdavo nemokamais keliais todėl, kad jie nemokami ir šiuo metu plūstels į pagrindinius kelius, kurie yra seniai mokami ir tai sudarys papildomas spūstis ir apkrovas pagrindiniams keliams“, – komentavo E. Mikėnas. 

LINAVA prezidento teigimu, jau šiuo metu magistralės ruožas nuo Vilniaus iki Klaipėdos yra stipriai apkrautas, o Vilnius-Kaunas kelio ruože, pasak E. Mikėno, yra draudžiamas krovininių transporto priemonių lenkimas (krovininiams automobiliams draudžiama važiuoti 2-ąja eismo juosta). 

„Tuo metu nuo Kauno iki Klaipėdos kartais sunku pravažiuoti vien dėl krovininių transporto vilkikų lenktyniavimo ir niekaip vienas kito neaplenkimo“, – pažymėjo LINAVA prezidentas. 

Tiesa, „Via Lietuvos“ atstovas Vytenis Utaras teigia, kad magistraliniai keliai, jų danga ir infrastruktūra yra atitinkamai pritaikyti sunkiasvoriam transportui ir jo srautams. O atliekant magistralinių kelių remontą ar rekonstrukciją, atsižvelgiama ne tik į dabartinius eismo srautus, bet ir prognozuojama, kaip jie kis ateityje. 

Be to, V. Utaras prideda, kad praplėtus mokamų kelių tinklą, didžiausią naudą pajus mažesnių miestų ir miestelių gyventojai, kadangi juos dažnai kerta valstybinės reikšmės keliai.

„Jų infrastruktūra nėra pilnai pritaikyta intensyviems sunkiasvorio transporto srautams, todėl gyventojams kyla daug nepatogumų: didesnė oro tarša, sumažėjęs eismo saugumas, garsinis triukšmas. Kai industrinis transportas renkasi magistralinius kelius, visos šios problemos gerokai sumažėja“, – komentavo „Via Lietuvos“ atstovas.

E. Mikėnas taip pat viliasi, jog papildomai surinktos lėšos už kelių apmokestinimą bus panaudotos kelių infrastruktūros gerinimui.

„Labai norėtumėm, kad tos papildomos lėšos tikrai pakliūtų kelių remontui, kelių fondui, kuriuo būtų atnaujinami keliai, nes šiuo metu, mūsų įžvalgomis, kelių būklė Lietuvoje yra tragiška“, – tvirtino E. Mikėnas. 

Visgi V. Utaras ramina, kad nuo 2026 m. surinktos lėšos už mokamus kelius bus nukreipiamos būtent į Kelių fondą.

„Iki 2025 metų pabaigos surenkamos lėšos, kaip ir anksčiau, keliauja į valstybės biudžetą. Priėmus įstatymą dėl naujai steigiamo Kelių fondo, nuo 2026 metų sausio 1 dienos visos už mokamus kelius surinktos lėšos bus nukreipiamos į Kelių fondą ir tikslingai naudojamos mokamų kelių tinklo priežiūrai bei remontui“, – nurodė „Via Lietuva“ atstovas. 

Piktinasi ir paprasti gyventojai

Dalis gyventojų dėl įdiegiamo naujo mokesčio viešai pasipiktino ir socialiniuose tinkluose. Štai vienas gyventojas socialiniame tinkle „Facebook“ anonimiškai teigė jaučiantis neteisybę, jog apmokestinami net tie keliai, kurie yra prastos būklės.

O alternatyvių kelių, kaip apvažiuoti šiuos kelius, pasak jo, gyventojams praktiškai nėra. 

„Ar jums normalu, kad Kaunas–Prienai kelias bus mokamas nuo liepos 1 d.? Už ką ten mokėti, kai tokia kelio būklė ir nepalikta jokia alternatyva apvažiuoti nemokamais keliais“, – piktinosi gyventojas. 

Gyventojas taip pat pridūrė turintis krovininį automobilį, kuriuo jis važinėja retai. Visgi prireikus išvažiuoti už trumpą kelio ruožą jis vis tiek turėtų įsigyti vinjetę. 

„Turiu N1 (krovininis transportas iki 3,5 tonos – aut. past.) ir naudoju gan retai, bet kad pravažiuočiau kokius 3 kilometrus baisiu keliu ir mokėti per dieną 8 eurus...Kažkokia nesąmonė“, – nusivylimo neslėpė gyventojas. 

Išimtys – kas nemoka mokesčio?

Naujų išimčių, kam nereikėtų mokėti mokesčio, nėra, tačiau, pasak V. Utaro, išlieka galiojančios šios kategorijos:

• Vidaus reikalų ministerijos ir šiai ministerijai pavaldžių įstaigų transporto priemonėms ar jų junginiams, priskiriamiems kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms; 
• Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų transporto priemonėms ar jų junginiams; 
• Specialiai neįgaliesiems vežti ir (ar) vairuoti pritaikytoms transporto priemonėms ar jų junginiams; 
• Sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliams; 
• Švietimo įstaigų ir (ar) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytoms transporto priemonėms (mokykliniams autobusams), taip pat užsienio šalyse, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares, įregistruotoms specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytoms transporto priemonėms (mokykliniams autobusams); 
• Transporto priemonėms ar jų junginiams, naudojamiems valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti; 
• Užsienio šalyse įregistruotoms transporto priemonėms ar jų junginiams, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinius arba kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos; 
• Krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėms ar jų junginiams; 
• Vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančioms keleivinėms transporto priemonėms ar jų junginiams; 
• Gryniesiems elektromobiliams ir vandenilio dujomis varomiems automobiliams. 

„Kol kas atskirų lengvatų žmonėms, įsikūrusiems prie kelių, naujai įtrauktų į mokamų sąrašą, nenumatoma“, – teigia V. Utaras. 

Visas apmokestinamų kelių sąrašas

1. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (10,00–91,00 km; 103,00–304,00 km);

2. A2 Vilnius–Panevėžys (12,00–132,55 km);

3. A3 Vilnius–Minskas (6,65–32,91 km);

4. A4 Vilnius–Varėna–Gardinas (15,57–133,91 km);

5. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (7,60–96,74 km);

6. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (5,95–66,80 km; 72,44–185,24 km);

7. A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (2,50–41,92 km);

8. A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (7,50–87,86 km);

9. A9 Panevėžys–Šiauliai (5,00–75,29 km);

10. A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (4,57–66,10 km);

11. A11 Šiauliai–Palanga (2,65–146,52 km);

12. A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (0–49,74 km; 59,49–151,82 km; 155,80–185,97 km);

13. A13 Klaipėda–Liepoja (11,00–43,83 km);

14. A14 Vilnius–Utena (10,66–95,66 km);

15. A15 Vilnius–Lyda (10,78–48,83 km);

16. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (15,56–135,42 km);

17. A17 Panevėžio aplinkkelis (0–22,24 km);

18. A18 Šiaulių aplinkkelis (0–17,13 km);

19. A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis (0,02–7,64 km);

20. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai (16,3–162,869 km);

21. 107 Trakai–Vievis (0–17,498 km);

22. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė (0–53,281 km);

23. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (0–106,175 km);

24. 125 Biržai–Raubonys (0–19,893 km);

25. 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus (0–44,187 km);

26. 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė (0–80,798 km);

27. 130 Kaunas–Prienai–Alytus (5,82–60,146 km);

28. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija (2,48–57,029 km);

29. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai (2,623–43,79 km);

30. 135 Lazdijai–Akmeniai (0–9,259 km);

31. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas (0–57,828 km);

32. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai (5,84–61,067 km);

33. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė (0–45,136 km);

34. 146 Raseiniai–Šilinė (0–34,92 km);

35. 150 Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys (0,029–67,221 km);

36. 163 Ežerė–Mažeikiai (0–9,209 km);

37. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė (0–142,011 km);

38. 166 Plungė–Vėžaičiai (0–36,306 km);

39. 190 Biržai–Germaniškis (0–21,616 km);

40. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys (0–53,409 km).