Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbia, kad, palyginti su ankstesnių metų vidutiniu mirtingumu, kai kuriose Europos valstybėse mirčių skaičius buvo ypač didelis, rašo Statistikos departamentas.
Tarnybos teigimu, nuo praėjusių metų kovo iki gruodžio Europos Sąjungoje buvo užregistruota 580 tūkst. daugiau mirčių nei tuo pačiu laikotarpiu 2016–2020 metais.
Su pandemija siejamo perteklinio mirtingumo pradžia – 2020 m. pavasaris.
Per pirmosios pandemijos bangos piką Europos Sąjungos šalyse buvo užfiksuotas 25 proc. didesnis mirtingumas nei ankstesniais metais.
Vėliau, gegužės–liepos mėnesiais, perteklinis mirtingumas sumažėjo, o rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai kuriose šalyse prasidėjus antrajai pandemijos bangai, vėl išaugo.
Eurostatas skelbia, kad rugpjūtį ir rugsėjį perteklinis mirtingumas Europoje buvo 8 proc., spalį padidėjo iki 18 proc., o didžiausias buvo lapkritį – 41 proc.
Gruodį mirčių perviršis Europos Sąjungoje buvo sumažėjęs iki 30 proc.
Eurostato duomenimis, nors perteklinis mirtingumas buvo matomas beveik visus metus, protrūkių pikas ir intensyvumas įvairiose šalyse vis dėlto skyrėsi.
Lietuva patenka tarp šalių, kur perteklinis mirčių skaičius dažną mėnesį buvo didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Blogiausia padėtis Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje Europos šalių, buvo praėjusį gruodį.
Eurostatas skelbia, kad pagal mirčių perteklių tuomet Lietuva buvo trečia (77,5 proc.) ir ją lenkė tik Slovėnija (78,6 proc.) bei Lichtenšteinas (109,5 proc.).
Sausį dėl įvairių priežasčių mūsų šalyje buvo užregistruotas 26,3 proc. didesnis mirtingumas nei ankstesniais metais. Bet tuomet Lietuvą jau lenkė ne tik Slovėnija (26,9 proc.), bet ir Latvija (29 proc.).
Blogiausia padėtis sausį buvo Slovakijoje, kurioje tą mėnesį buvo užfiksuota 76,7 proc. daugiau mirčių nei ankstesniais metais, taip pat Portugalijoje (59,3 proc.) ir Čekijoje (53,3 proc.).
Nors lapkritį Lietuvoje mirčių perviršis jau siekė 39 proc., palyginti su kitomis valstybėmis, jis irgi nebuvo pats didžiausias. Tuo metu blogesnė padėtis buvo Lenkijoje (96,9 proc.), Bulgarijoje (94,3 proc.) ir Slovėnijoje (88,7 proc.).
Pernai spalį blogiausia situacija buvo Čekijoje, kur papildomų mirčių užregistruota 52,7 proc. Lietuvoje tada jų buvo 6,1 proc. daugiau nei įprastai.
Beje, pastaruoju metu su nauju koronaviruso infekcijos proveržiu susiduriančioje Estijoje pernai spalį perteklinis mirtingumas siekė 1,7 proc., Latvijoje – 2,4 proc., o Švedijoje mirčių buvo užregistruojama netgi 3,3 proc. mažiau nei prieš pandemiją.
Pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metu Švedijoje buvo užregistruojama daugiau mirčių nei ankstesniais metais: balandį – 38,3 proc., gegužę – 23,9 proc., birželį – 10,6 proc.
Tačiau liepą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalį Švedijoje jau buvo užregistruojama mažiau mirčių nei tuo pat metu 2016–2020 metais.
Gerokai laisviau nei kitos ES šalys per visą pandemiją kvėpavo ir Norvegija. Didžiausias mirčių perteklius joje užregistruotas pernai rugsėjį ir siekė 4,8 proc. Tuo metu gruodį Norvegijoje mirčių buvo 3 proc. mažiau nei ankstesniais metais tuo pačiu metu, o sausį – 7,4 proc. mažiau.
Pernai balandį blogiausia padėtis buvo Ispanijoje. Tada šioje šalyje perteklinis mirtingumas pasiekė 79,4 proc. Antroje vietoje buvo Belgija (73,9 proc.), trečioje – Olandija (53,6 proc.).
Kaip rodo Eurostato duomenys, Ispanijoje pernai beveik visus metus buvo matomas perteklinis mirtingumas, tik birželį jis buvo 4 proc. mažesnis nei vidutinis.
Gegužę mirčių Ispanijoje buvo 4,4 proc. daugiau nei vidutiniškai tą patį mėnesį 2016–2020 metais, birželį – 4,1 proc. liepą – 8,4 proc., rugpjūtį – 14 proc., rugsėjį – 17,6 proc., spalį – 25 proc., gruodį – 9,4 proc. Sausį Ispanijoje mirčių perteklius buvo 18 proc.
Pertekliniu mirtingumu vadinamas neįprastas mirtingumo padidėjimas tam tikru laiku tam tikroje populiacijoje.
Eurostatas jį nustato atsižvelgdamas į papildomą mirčių procentą, kurį palygina su atitinkamu ankstesniu laikotarpiu. 2020 metų mirčių perteklius buvo vertinamas remiantis vidutiniu mėnesio mirčių skaičiumi 2016–2020 metais.
Perteklinis mirtingumo rodiklis gali atskleisti krizės mastą ir leidžia palyginti padėtį skirtingose šalyse. Pernelyg didelio mirtingumo priežastys jose gali būti skirtingos, vis dėlto, pernai ir šiemet užfiksuotas perteklinis mirtingumas neabejotinai siejamas su COVID-19.
Užfiksuotas perteklinis mirtingumas apima ir mirtis dėl COVID-19, kurių priežastis nebuvo teisingai nustatyta arba apie kurias nebuvo pranešta, taip pat – su bendra krize susijusias mirtis, pavyzdžiui, dėl sumažėjusio sveikatos paslaugų prieinamumo.
Statistikai taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl karantino suvaržymų daugelyje šalių per pandemiją buvo mažiau keliaujama, todėl iš dalies galėjo būti išvengta įvairių nelaimingų atsitikimų, kurie turėdavo įtakos ankstesnių metų statistikai.
