Skiepyti galinčių specialistų sąrašas plečiamas siekiant didinti skiepų prieinamumą, ypač skatinti žmones skiepytis sezoninėmis vakcinomis, mažinti eiles prie šeimos gydytojų kabinetų.
Jei galimybė ne tik skiepyti, bet ir skirti skiepus slaugytojams ir akušeriams numatyta ministro įsakyme, kuris įsigaliotų nuo kitos savaitės, kol tai bus leista daryti vaistinėse, gali praeiti daugiau laiko.
Tai numatantis įstatymas dar teikiamas derinti visuomenei ir suinteresuotoms šalims. Taip pat pakeitimams dar turėtų pritarti Seimas ir Vyriausybė. Jei vaistinės tam bus pasiruošusios, išplėstinės praktikos vaistininkai galėtų pradėti skiepyti 2020 m. spalį.
Numatoma, kad vaistinėse skiepyti būti galima sveikus suaugusiuosius tam tikromis vakcinomis (gripo, tymų, erkinio encefalito).
Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šios siūlomos naujovės padėtų sumažinti šeimos gydytojams tenkantį krūvį, o norintiems pasiskiepyti tai padaryti bus tiesiog paprasčiau.
„Šiuo metu norintis pasiskiepyti žmogus, net ir būdamas sveikas, privalo laukti eilėje pas šeimos gydytoją. Tad, jei mūsų siūlymai įsigaliotų, pasiskiepyti būtų galima greičiau, kartais net neapsilankius gydymo įstaigoje, pavyzdžiui, vaistinėje. Tokiu būdu skiepai taptų „patrauklesni“ ir eilių gydymo įstaigose besibaiminantiems piliečiams, o sveikatos priežiūros specialistams būtų tolygiau paskirstomas darbo krūvis“, – pabrėžė ministras.
Teiks klausimynus būklei įvertinti
Numatoma, kad slaugytojai ir akušeriai galėtų patys įvertinti paciento sveikatos būklę, užpildydami specialius klausimynus, ir jei pacientai yra sveiki (tiek vaikai, tiek suaugusieji), atlikti skiepijimą visomis vakcinomis.
Pavyzdžiui, jei vaikas yra sveikas, jos galėtų juos skiepyti ir vakcinomis, kurios numatytos pagal skiepų kalendorių. Tuo tarpu šeimos gydytojams liktų tie pacientai, kurie serga, t.y. patenka į rizikos grupę.
Kaip ir iki šiol, taip ir toliau, skiepyti galės visų specialybių gydytojai pagal kompetenciją, o sprendimus galima skiepyti ar ne, priims ne tik šeimos gydytojas, bet ir slaugytojas bei akušeris.
Siekiant užtikrinti pacientų saugumą, slaugytojams ir akušeriams, kuriems siūloma leisti skirti skiepus, bus būtinas papildomas profesinės kvalifikacijos tobulinimas.
Šiuo metu praktika, kai slaugytojai gali skirti skiepus ir skiepyti, galioja Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Norvegijoje, net 10 metų – Estijoje.
Be to, planuojama sudaryti galimybes žmonėms pasiskiepyti vaistinėse, įstatyme papildant sveikatos priežiūros specialistų sąrašą išplėstinės praktikos vaistininku. Tai – naujovė, kurios iki šiol nebuvo.
Jei tokie siūlymai įsigaliotų, šis specialistas, įvertinęs suaugusio žmogaus sveikatos būklę, galėtų skirti skiepus ir paskiepyti jį nuo gripo, tymų, ar erkinio encefalito.
Vaistinės apsispręstų pačios
Pažymėtina, kad teikti skiepijimo paslaugą visoms vaistinėms nebūtų privaloma. Pačios vaistinės apsispręstų, ar norėtų ir galėtų teikti šią paslaugą, nes esama tam tikrų sąlygų.
Pirmiausia, vaistinių patalpos turėtų būti pritaikytos teikti kokybišką ir saugią paslaugą. Taip pat vaistininkai, nusprendę, kad nori skiepyti, turėtų išklausyti išplėstinės praktikos vaistininko mokymų programą bei gauti tai patvirtinantį dokumentą.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. dr. Nataljos Fatkulinos teigimu, išplėstinės praktikos vaistininkas žymiai prisidėtų prie gyventojų sveikatos stiprinimo, siekiant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rodiklio – 75 proc. paskiepytos populiacijos.
„Šiandien net septyniose Europos šalyse – Airijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje – vaistininkai skiepija pacientus vaistinėse. Pavyzdžiui, Airijos vaistinėse paskiepytų žmonių skaičius nuo 2011-ųjų kasmet didėjo ir dabar sudaro beveik 15 proc. visų skiepytų nuo gripo atvejų. Be to, duomenys rodo, kad vaistinėse skiepyti asmenys buvo naujai įtraukti į skiepijimo programą, nes bendras nuo gripo paskiepytų asmenų skaičius išaugo. Reiškia, vaistininkai pasiekė tuos gyventojus, kurie iki tol nesiskiepijo“, – kalbėjo prof. N. Fatkulina.
Licencijos – visiems specialistams
Suinteresuotosioms institucijoms ir visuomenei derinti pateiktuose teisės SAM ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (Akreditavimo tarnybos) parengtuose aktuose kartu yra siūloma iki 2023 metų licencijuoti visus sveikatos priežiūros specialistus.
Taip siekiama užtikrinti, kad visiems šalies sveikatos priežiūros sistemoje dirbantiems medikams, teikiantiems bet kokias gydymo ir sveikatinimo paslaugas, galiotų vienodi reikalavimai. Pabrėžiama, kad tokia praktika jau seniai taikoma užsienio šalyse.
Iki šiol Lietuvoje pagal tokį modelį buvo licencijuojami gydytojai, slaugytojai, akušeriai, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai.
Dabar pokyčiai palietų ir kitus sveikatos priežiūros specialistus: ne tik išplėstinės praktikos vaistininkus, bet ir ergoterapeutus, kineziterapeutus, masažuotojus, medicinos psichologus, medicinos biologus, medicinos genetikus, biomedicinos technologus, radiologijos technologus, dietistus, optometrininkus, paramedikus ir skubiosios medicinos pagalbos paramedikus.
Planuojama, kad visas licencijavimo procesas prasidėtų jau kitąmet, o licencijas specialistai privalėtų įgyti iki 2023 m. sausio 1 d.
