Ministras A. Veryga pranešė, kad parengta nauja testavimo nuo koronaviruso strategija.
„Parengta nauja testavimo nuo koronaviruso strategija ir atskirti tiksliniai ir prevenciniai tyrimai. Jau nuo birželio 1-osios bus patviritnta, kad šie tyrimai bus atliekami pagal naują tvarką. <...> Kaip esu minėjęs, kad profilaktinis testavimas bus vykdomas atsižvelgus į savivaldybės epidemiologinius rodiklius. Kitaip tariant, įvertinus, savivaldybė yra aukštos, ar žemos rizikos. Atsižvelgus į tai, tose savivaldybėse, kurios savivaldybės yra aukštos rizikos, kur sergamumas yra didesnis nei Lietuvos vidurkis, reguliariai profilaktiškai bus tiriami gydymo įstaigų darbuotojai, taip pat pacientai, globos, slaugos įstaigų darbuotojai, išskyrus vaikų globos įstaigas. Ir, jeigu kalbėtume apie savivaldybes, kurios yra mažos rizikos, ten tyrimai bus daugiau parinkus atsitiktine tvarka po keleta darbuotojų tam, kad stebėtume situaciją, bet tai tikrai bus ženklaii mažesnis skaičius“, – naujovę pristato A. Veryga.
„Manome, kad ši strategija leis tiksliau vertinti ir stebėti situaciją, ir, kaip rodo ir kai kurių kitų šalių patirtis ir ką sako tarptautiniai ekspertai, situacijai keičiantis turime stengtis būti labiau specifiški ir taikytis tiksliau į tas vietas, kur yra didesnė rizika infekcijai išplisti“, – pridūrė ministras.
„Tikslingai toliau bus tiriami simptomus jaučiantieji, taip pat į ligonines planine tvarka guldomi pacientai bei užfiksavus infekcijos židinius, pavyzdžiui – užsikrėtus bendrabučio gyventojui.
Numatyta, kad toliau bus testuojami visi žmonės, kuriems pasireiškia bent vienas ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomas, t. y. temperatūra, kosulys, dusulys ir kita. Kaip ir iki šiol, bus tiriami visi naujai į ligonines planiniam gydymui, t. y. operacijoms, planinėms procedūroms, guldomi pacientai, taip pat žmonės, kuriuos ištirti nurodys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, dirbantys infekcijos židiniuose, pavyzdžiui, kai susirgimo atvejis nustatomas bendrabučio tipo name. Be to, ir toliau tyrimai bus atliekami siekiant patvirtinti, kad žmogus jau pasveiko, vadinamieji – pakartotiniai tyrimai.
Tai reiškia, kad privalomai nebus testuojami visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai, kaip yra šiuo metu. Jie bus tikrinami tuo atveju, jei jaus koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus.
Tuo metu, profilaktinis testavimas bus vykdomas skirtingai, atsižvelgus į kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje užfiksuotus sergamumo rodiklius, palygintus su bendru sergamumo šalyje vidurkiu. Tai reiškia, kad savivaldybės bus skirstomos į dvi grupes: mažos ir didelės rizikos. Pirmajai grupei priklausys tos savivaldybės, kuriose 14-likos dienų laikotarpio sergamumas, skaičiuojamas 100 tūkst. gyventojų, bus mažesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, antrajai – tos, kuriose sergamumas jį viršys.
Informacija apie bendrą šalies vidurkį ir sergamumą kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje bus skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje.
Taigi, pavyzdžiui, kai sergamumo Lietuvoje vidurkis, remiantis gegužės 11-24 dienų duomenimis, yra 5,37 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, tai rizikingomis pagal šią tvarką būtų laikomos visos savivaldybės, kuriose sergamumas yra didesnis nei šis rodiklis, kaip, pavyzdžiui – Vilniaus miesto (14,60), Vilniaus rajono (34,95) ir kitos.
Didelės rizikos savivaldybės
Tokiose didelės rizikos savivaldybėse, kuriose sergamumas yra didesnis nei Lietuvos vidurkis, profilaktiškai, ne rečiau kaip kas 7 dienas, bus tiriami visų gydymo, taip pat globos ir slaugos įstaigų, išskyrus vaikų globos įstaigas, darbuotojai.
Ligoninėse gydomi pacientai, taip pat slaugos, globos įstaigose globojami žmonės didelės rizikos savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka. Per savaitę turės būti ištiriama nuo 5 iki 10 proc. tuo metu įstaigoje esančių pacientų ar gyventojų.
Kiti darbuotojai, kurių darbo specifika susijusi su klientų aptarnavimu, pavyzdžiui – vaistinėse, parduotuvėse dirbantieji, rizikingoms priskirtose savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka. Jų registracija bus vykdoma Karštąja koronos linija telefonu 1808, žmonės turės atvykti į mobiliuosius punktus.
Mažos rizikos savivaldybės
Mažos rizikos savivaldybėse profilaktiškai atsitiktine tvarka bus tiriami gydymo, taip pat slaugos ir globos įstaigų darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su pacientais. Per savaitę turės būti ištiriama nuo 5 iki 10 proc. visų įstaigos darbuotojų.
Numatyta, kad pacientai ar globotiniai mažai rizikingoms priskiriamose savivaldybėse bus tiriami tuo atveju, jei jaus ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingus simptomus. Tai reiškia, kad sveiki asmenys profilaktiškai testuojami nebus.
Mažos rizikos savivaldybėse prevenciniai tyrimai kitiems darbuotojams, pavyzdžiui, vaistininkams, parduotuvių darbuotojams, nebus atliekami“, – rašoma vėliau atsiųstame Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Kviečiame žiūrėti tiesioginę transliaciją:
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros virusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo – karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus), naudoti apsaugos priemones, vengti būriavimosi, nuo kitų asmenų išlaikant bent 2 metrų atstumą.
Įtariamu koronaviruso atveju laikomas:
1) asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkiai ar plitimas visuomenėje;
2) asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais ir buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios;
3) asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir kuriam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
