Kas nesuveikė
Vaikų psichiatras Linas Slušnys tv3.lt nurodė, kad šioje situacijoje įžvelgia tris esmines grandis, kurios neveikia.
„Jeigu vertinsime situaciją dėl berniuko mirties, aiškiai pamatysime dvi tarnybas: Vaiko teisių tarnyba ir policija nesudirbo savo darbo. Policija nutraukė ikiteisminį tyrimą, patikėjo šeimos žodžiais, kad kišimasis į jų šeimos gyvenimą yra privatus reikalas ir kad čia nieko negalima padaryti. Antroji dalis – Vaiko teisių tarnyba, kuri taip pat žinojo tą įvykį (kad prieš vaiką buvo smurtaujama ir anksčiau – red.)
Negaliu kaltinti, kad kaimynai buvo abuojūs ar darželio, kur vaikas pasisakydavo, kad šeimoje yra kažkas negerai, vadovybė būtų abejinga. Į vaiko pasakymą „manęs nebemuša patėvis“ darželio direktorė sureagavo – kvietė policiją, aiškinosi. Ji reagavo pagal tai, kas yra nurodyta Švietimo įstatyme ir tą galėčiau tik pasveikinti, bet liūdesys apima tada, kai tinkamai nesureaguoja tarnybos. Jei jos vieną kartą, kitą kartą nesureaguoja, tada visuomenė nusivilia ir po to nusivylimo ji gali vėl nustoti tinkamai informuoti tarnybas“, – kalbėjo L. Slušnys.
Todėl, vaikų psichiatro teigimu, Vaiko teisių apsaugos skyriui Kėdainiuose ir policijai pritrūko profesionalumo bei to požiūrio, kad svarbiausia yra vaikas, o ne suaugusių interesai.
Neišmoko mokykloje
Trečiasis kaltinamasis, anot psichiatro, yra mūsų švietimo sistema.
Gali atrodyti keistai, nes kai kurios mokyklos ar švietimo sistema sakytų, kad šios istorijos dalyviai nesimoko mokykloje. Visgi vaiko mamai tėra 23 metai, ji mokyklą baigė ne taip seniai, ir ji baigė mūsų lietuvišką, Nepriklausomybės laikų mokyklą. Esu mokesčių mokėtojas, tad keliu klausimą: už kokią mokyklą aš moku? Kuri užaugina vaikžudžius, kuri augina šitokius suaugusiuosius? Mokykla nesugebėjo perteikti įgūdžių ir suvokimo, kas yra smurtas prieš vaiką, kas yra apskritai smurtas. Tai rodo, kad visos trys grandys (Vaiko teisių apsaugos skyrius, policija ir švietimo sistema – red.) yra labai silpnos“, – kalbėjo jis.
L. Slušnio teigimu, mokyklose nuo pradinių klasių turi būti vedamos atskiros pamokos ir užsiėmimas apie emocijų valdymą, nes tai ir yra pagrindas, kaip išvengti tokių problemų.
„Pamokose apie emocijų valdymą turi būti kalbama, kas yra emocijos, kokios jos būna ir ką su jomis daryti. Pirmiausia galime kalbėti apie šituos dalykus, po to galime analizuoti istorijas, kaip išeiti iš kritinių situacijų, mokytis spręsti konfliktus taikiu būdu, nenaudojant smurtiniu žodžių – visus šiuos dalykus turime išmokyti mokykloje. Tam yra nuoseklūs pamokų ciklai, taip pasaulis ir daro. Tokių pamokų svarba pasaulyje prilyginama matematikai ir gimtajai kalbai, nes tai vieni svarbiausių dalykų vaikų gyvenime. Šiandien ant dviejų rankų pirštų rasčiau Lietuvoje tokių mokyklų, kurios pačios siekia pokyčių ir daro stebuklus, nelaukdamos nieko: nei valstybės papildomų finansavimo, nieko. Visgi tokių mokyklų yra tiek mažai, kad turime ir turėsime tokias istorijas tol, kol savivaldybių lygmenyje neatsiras politinės valios, kad ne savivaldybių tarybos yra svarbiausia, o auganti karta ir jų vaikai“, – kalbėjo L. Slušnys.
Buvo galima išvengti
„Gelbėkit vaikus“ organizacijos direktorė Rasa Dičpetrienė tv3.lt nurodė, kad šios nelaimės teoriškai buvo galima išvengti, jeigu šeimai pagalba būtų buvusi suteikta laiku.
„Čia prasideda „jeigu“. Jeigu socialiniai darbuotojai būtų įdėję daugiau pastangų stebėti tą šeimą ir padėti jai, jeigu tam patėviui ir mamai būtume prieš dešimt metų suteikę teisingą pagalbą, nes jie nuklydo visiškai ne tuo keliu – kiek pas juos turi būti agresijos, kiek prarasto žmogiškumo, čia turime grįžti net į jų paauglystę ir vaikystę. Jeigu mes būtume jiems padėję, jeigu socialiniai darbuotojai būtų labiau kišęsi, labiau atmerkę akis, jeigu pareigūnai būtų labiau pasigilinę, o ne numoję ranka, jeigu kaimynai būtų anksčiau sureagavę…. Juk buvo pasakymų, kad čia nebe pirmas kartas.
Tad labai daug „jeigu“ ir sudedamųjų dalių. Čia nėra vieno kalto, mes čia nieko prie kryžiaus neprikalsime – jau šaukštai po pietų“, – kalbėjo R. Dičpetrienė.
Pašnekovė visgi išskyrė tai, kad gerai bent tas, kad daromės pilietiškesni ir garsiau apie tokius dalykus kalbame, nes prieš penkerius metus, anot jos, apie įvykius Kėdainiuose net nebūtume sužinoję apie šituos įvykius.
„Tada atsigręžiu į tai, ką mūsų valstybė sako apie vaiko mušimą ir šiai dienai dar nėra aiškaus pasakymo, kad tai yra neteisingas elgesys. Visgi ketvirtadienį dalyvavau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) suburtame posėdyje, kur buvo sukviesti nevyriausybininkai, vaiko teisių atstovai, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, Seimo atstovai ir ministras (Linas Kukuraitis – red.) labai aiškiai pasakė, kad mes turime savaitę paruošti galutinį Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisų variantą, kuris išeitų iš ministerijos, jis atsižvelgtų į jau pasiūlytus Seimo narių siūlymus ir, tikiuosi, Seimas šias pataisas palaimins“, – kalbėjo R. DIčpetrienė.
Pašnekovė sakė, kad pirmiausia turime aiškiai apsibrėžti, kad fizinės bausmės yra fizinis smurtas. Vėliau minėtose pataisose, kalba pašnekovė, apibrėžiama, kaip užkirsti kelią tragedijoms.
„Tam reikia ir žmogiškųjų resursų, ir finansinių išteklių – reikia pozityvios tėvystės mokymų, reikia daugiau psichologų, mokymų socialiniams darbuotojams, o visa tai kainuoja. Ministras (SADM ministras – red.) ketvirtadienį nurodė, kad lėšų bus“, – kalbėjo R. Dičpetrienė.
Formalus darbas
Vilniaus savivaldybės vicemeras, aštriai socialiniais klausimais pasisakantis Gintautas Paluckas tv3.lt nurodė, kad dėl Kėdainių tragedijos neapkaltinsi vienos konkrečios įstaigos – bėdos, pasak politiko, yra sisteminės.
„Mes turime smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris „per kraują“ Seime buvo priimtas, bet jis nėra įgyvendinamas, štai kur problema. Ten yra aprašyta, kas turi būti tokiais atvejais, kai yra įtariamas smurtas, kaip turi būti įtariamas smurtautojas izoliuotas nuo smurtą patyrusių asmenų – vaiko ir mamos – ką turi kiti padaryti, bet visa tai nevyksta.
Čia reikėtų šnekėti ir apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir Prokuratūros vaidmenį – kodėl tokie dalykai taip lengvai interpretuojami, nutraukiami ar net nepradedami. Vilniaus mieste pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje mažėja, palyginus su pernais, 14 proc., o smurto atvejų daugėja. Tad kaip ši visa informacija neapdorojama? Jeigu yra skambučiai dėl triukšmo, jeigu yra vaiko teisių vizitai, jeigu yra kaimynų liudijimai ir darželio auklėtojų liudijimai – kaip visa ši informacija nesusiakumuliuoja iki sprendimo neleisti vaikui grįžti į šią aplinką? Kaip nustačius globą pas močiutę tas vaikas vėl buvo grąžintas šeimai, kuri nepraėjo jokių tėvystės įgūdžių kursų?“ – kalbėjo politikas.
Neatimkime vaikų?
G. Paluckas piktinosi, kad vis dar žaidžiamas žaidimas „neatimkime vaikų ir nedarykime iš Lietuvos Norvegijos“:
„Neatimkime vaikų, neatimkime. Tada juos laidokime? (...) Kaip čia taip atsitinka, kad yra įtariamas smurtas, pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nieko nepadaryta, tyrimas nutrauktas, o smurtautojas turi galimybę daryti įtaką smurto aukoms, nes kartu gyvena – tai sistema neveikia ir įstatymas netaikomas“, – kalbėjo politikas. Pasak jo, dėl tokios situacijos kalta ir Prokuratūra, ir ikiteisminį tyrimą vykdančios policijos įstaigos, ir vaiko teisių apsaugos skyriai.
„Čia gaunasi, kad visi padaro kažką formaliai, bet ne iki galo. Todėl Prokuratūra, ikiteisminio tyrimo pareigūnų institucijos, vaiko teisės, socialinių darbuotojų atstovai turi susėsti prie vieno stalo ir pasišnekėti, kaip taikys tuos įstatymus ir tuos instrumentus, kuriuos jau turime. Aišku, galima kalbėti apie aiškesnį smurto apibrėžimą, kas dabar mėginama padaryti Seime, bet ir dabar yra instrumentų, kurie yra netaikomi“, – kalbėjo G. Paluckas.
Kaip ketvirtadienį žurnalistams dėl sumušto berniuko sakė Kauno klinikų medikai, vaikas patyrė itin sunkius sužalojimus. Jų teigimu, pagal žymes matyti, kad vaikas buvo mušamas ir ranka, ir galbūt kitais būdais – naudojant bukus daiktus, kurie baigiasi aštriu galu.
Jie tvirtina, kad aplinkybės rodo, jog sumušus vaiką iškart pagalbos nesikreipta, medikai iškviesti, kai mažametis realiai buvo miręs. Jie svarstė, kad laiku iškvietus pagalbą būtų daugiau galimybių išgelbėti berniuko gyvybę. Dėl smurto prieš šį vaiką ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir pernai metais, tačiau tuomet nesurinkus pakankamai duomenų, jis nutrauktas. Bus tiriama, ar toks prokuroro sprendimas buvo priimtas pagrįstai. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, apie tai, kad šeimoje gali būti smurtaujama, buvo informuoti vaikų teisių specialistai.
