Ieško teisybės
Kėdainietis A. Leonavičius gyvena Paeismilgio gatvėje. Gyvenimas gražiame senamiestyje būtų puikus, jei ne viena bėda – jo kaimynė servitutinį keliuką pavertė daržu.
„Taip elgtis tikrai negalima, juk ten turi būti keliukas, o ne daržas. Dabar ten augina moteriškė įvairias daržoves, žemė sukasta, išdirbta, o keliuko ten nėra, nei praeisi, nei pravažiuosi. Tai ar čia yra normalu? Manau, kad tikrai nenormalu, taip elgtis negalima. Keliukas yra keliukas, daržui čia tikrai ne vieta“, – įsitikinęs vyriškis.
Kreipėsi į seniūniją
Vyriškis, ieškodamas teisybės, kreipėsi į Kėdainių miesto seniūniją. Buvo gautas atsakymas, kad tai servitutinis keliukas ir juo galima naudotis.
„Keliukas, tai keliukas. Bet kad ten jokio keliuko nėra. Tik daržas. Dokumentuose – keliukas, realybėj – daržas. Va, kaip čia yra. Tikrai nenusileisiu ir ieškosiu teisybės, kreipsiuosi į visas instancijas, kad teisybė būtų atstatyta, o pažeidėja būtų nubausta. Taip elgtis tikrai negalima“, – įsitikinęs A. Leonavičius.
Turi kreiptis
„Rinkos aikštė“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Tačiau norint gauti tikslų atsakymą apie konkretų žemės sklypą, turi būti pateikti visi duomenys ir pareiškėjo skundas.
„Pilietis gali kreiptis į Kėdainių skyrių arba į Vilnių, Centrinę būstinę, su prašymu atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę – prašyme reikia nurodyti konkrečią vietą ir trumpai išdėstyti problemos esmę. Šio prašymo pagrindu, skyrius suplanuos neplaninį patikrinimą ir priims sprendimą dėl įpareigojimų ir baudos skyrimo pažeidėjui“, – informavo Aušrinė Lisauskienė, Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė.
Gresia bauda
Vyriausioji specialistė pažymėjo, kad jeigu bus nustatytas pažeidimas, pažeidėjui gresia nemenka piniginė bauda.
„Lietuvos Respublikos žemės įstatymuose yra nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Jeigu pilietis nesilaiko jo nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu valdomam žemės sklypui nustatyto servituto, nustačius pažeidimą, administracinė atsakomybė taikoma pagal administracinių nusižengimų kodekso 261 straipsnį – skiriama bauda 140–300 Eur, padarius nusižengimą pakartotinai, bauda yra 300–580 Eur“, – pažymėjo A. Lisauskienė
Turi teisę naudotis
Nacionalinė žemės tarnyba taip pat pateikė informaciją ir priminė, kas yra servitutas. Tą turėtų žinoti kiekvienas žemės sklypo turėtojas. Jei žemės sklypui nustatytas servitutas, jis suteikia kitam piliečiui teisę naudotis svetimu žemės sklypu.
„Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą.
Servitutai gali būti nustatyti įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais bei įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktais, t.y. apskrities viršininko sprendimais.
Taigi, žemės sklypui nustatytas servitutas suteikia kitam piliečiui teisę naudotis svetimu, t.y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu ar kitu teisiniu pagrindu (nuomos, panaudos ir pan.) valdomu žemės sklypu, siekiant užtikrinti daikto, t.y. dažniausiai gretimo žemės sklypo, tinkamą naudojimą“, – apibendrino vyriausioji specialistė.
Straipsnio autorius – Dimitrijus Kuprijanovas.
