Žmoną pasmaugusiam K. Rudžioniui Kauno apygardos teismas skyrė minimalią aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamajame kodekse už šeimos nario nužudymą numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Gataveckas apeliaciniame skunde prašė žudikui skirti gerokai griežtesnę bausmę – 13 metų laisvės atėmimo. Prokuroro manymu, skirtoji bausmė yra neteisinga ir aiškiai per švelni.
Griežtesnės bausmės prašė ir nužudytosios tėvas.
Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, jo parinkta bausmė nėra per švelni.
Žmogžudystė įvykdyta šeimos bute
Žmogžudystė įvykdyta praėjusių metų gegužės 2 dieną šeimos bute Kaune. K. Rudžionis žmoną pasmaugė po to, kai ši pasakė, kad nori skirtis ir kad jis „viską praras“. Vyras sutuoktinę vonios kambaryje sugriebė už kaklo ir smaugė, kol ji susmuko ant grindų.
Tą pačią dieną K. Rudžionis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad nužudė žmoną.
Pasak liudytojų, vyras buvo labai pavydus, nuolat kontroliuodavo žmoną, kaltindavo ją tariama neištikimybe, neleisdavo susitikti su draugais.
K. Rudžionis anksčiau nebuvo teistas, tačiau net du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinius nusikaltimus įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
2011 metų spalį dėl garsiai leidžiamos muzikos jis, būdamas neblaivus, sukonfliktavo su kaimynu ir prieš jį panaudojo fizinį smurtą. O 2020 metų spalio 29 dieną K. Rudžionis smurtavo prieš savo sutuoktinę.
Neįgalus nužudytosios tėvas, kurį išlaikė savo verslą turinti dukra, patikslintame civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš K. Rudžionio 100 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 400 tūkst. eurų turtinės žalos. Ieškovas turtinės žalos dydį grindė mirusios dukros nuosavybės verte, o neturtinės žalos dydį – vienintelio ir artimo žmogaus netektimi.
Tačiau teismas konstatavo, kad tarp nužudytosios ir jos tėvo emocinis, dvasinis ryšys nebuvo glaudus, labiau dalykiškas, paremtas materialinės pagalbos teikimu.
„Net pačiame apeliaciniame skunde nukentėjusysis Ž. K. akcentuoja ne savo patirtus dvasinius išgyvenimus, bet materialinės pagalbos netekimą“, – rašoma apeliacinio teismo nutartyje.
Apeliacinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nužudytosios tėvui priteisti 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat nepakeistas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo be mamos likusiems dviem mažamečiams vaikams, kuriuos dabar globoja seneliai. Vaikams priteista po 49 tūkst. eurų.
Teismas nusprendė, kad nusikaltimo padarymą lėmė ne nuteistojo iš anksto apgalvotas, bet spontaniškai kilęs momentinis, nesuvaldžius emocijų, elgesys.
Kolegijos manymu, griežtinti bausmę nėra pagrindo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
