„Tose savivaldybėse, kuriose poligonai kuriami, bendros paskirties – pabrėžiu, kad tai yra ir kariuomenės lūkesčiams atliepti, ir savivaldybės bendradarbiavimo lūkesčiams atliepti – tam tikros investicijos bus numatomos, tačiau labai saikingos ir labai ribotos“, – Liberalų frakcijoje ketvirtadienį sakė R. Kaunas.
„Ginklai, karinis patarimas, kariniai poreikiai yra pirmoje vietoje ir čia kitaip būti negali“, – pridūrė jis.
Vyriausybė krašto apsaugai kitų metų biudžete yra suplanavusi skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tam dar turės pritarti Seimas.
Šių lėšų kariuomenei reikia Lietuvoje siekiant iki 2030 metų išvystyti diviziją.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė sako, kad nors asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, juose bus numatytos lėšos ir kitiems, tiesiogiai su karinių pajėgumų plėtra nesusijusiems projektams, pavyzdžiui, į poligonus vedantiems keliams. Tai, anot jos, divizijos plėtrai įtakos nedarys.
Be kita ko, šią savaitę Valstybės gynimo taryba sutarė iš esamų lėšų per trejus metus išvystyti integruotą oro gynybos sistemą. Nors tai greičiausiai pareikalaus tam tikrų įsigijimų peržiūros, pareigūnai ramina, kad tai įtakos divizijai neturės.
„Aš suprantu, kad yra nuogąstavimas. Biudžetas yra didelis, beveik 5 milijardai. Infrastruktūrinių problemų turime visoj Lietuvoje, nebūtinai susijusių su gynybos poreikiais, sutinku. Ir šitoje vietoje mano kaip ministro ir mano komandos darbas, (...) kad visa infrastruktūra, kuri galimai galėtų būti finansuojama, turi būti tiesiogiai susijusi su gynyba“, – sakė ministras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
