Tokį susitarimą kartu su Lietuva pasirašė Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Lenkijos ir Slovakijos atstovai.
Kaip skelbia KAM, kuriant Centrinės Šiaurės Europos karinio mobilumo regioną, siekiama suvienodinti valstybinių sienų kirtimo taisykles, užtikrinti bendrą judėjimo priemonių stebėseną ir koordinavimą, efektyvų informacijos apsikeitimą, infrastruktūros plėtros sinchronizavimą bei sąveika tarp šalių.
„Sklandus karinis mobilumas yra nacionalinis Lietuvos prioritetas. Jis užtikrinamas nuolat plėtojant infrastruktūrą ir koordinuojant judėjimą, leidžiančią sąjungininkų pajėgoms judėti greitai, saugiai ir sklandžiai. Pagrindinis Lietuvos tikslas – sustiprinti NATO rytinio flango infrastruktūrinę grandį, ypač glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis sąjungininkėmis Lenkija ir Latvija“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pasak jo, šiam tikslui įgyvendinti bus pasitelkiami įvairūs finansavimo šaltiniai, nacionaliniai ir ES plėtros fondai.
Ministerija pažymi, kad remiantis jau egzistuojančiu Nyderlandų–Vokietijos–Lenkijos koridoriumi, planuojama šį tinklą išplėsti: vakaruose – per Belgiją ir Liuksemburgą, o rytuose – per Lietuvą, Čekiją ir Slovakiją. Taip būtų suformuotas vientisas Centrinės Šiaurės Europos karinio mobilumo regionas.
Anot KAM, šiuo metu Lietuvoje vykdomi svarbūs infrastruktūros projektai, skirti užtikrinti patogų karinių dalinių judėjimą. Tarp jų „Via Baltica“ pritaikymas kariniams tikslams bei planuojamas Lazdijų–Alytaus–Vilniaus kelio projektas, siekiant padidinti pralaidumą Suvalkų koridoriuje.
Ministerija teigia, kad reikšmingos investicijos taip pat nukreipiamos į vidaus transporto tinklo tobulinimą, kuris būtinas gerinant susisiekimą tarp Pabradės ir Rūdninkų poligonų.
KAM tvirtina, jog siekdama dar labiau sustiprinti regioninį saugumą ir užtikrinti strateginį judėjimo tęstinumą, Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis planuoja įsteigti Trijų Baltijos šalių karinio mobilumo zoną.
BNS anksčiau rašė, kad pasikeitusi NATO metodika leidžia į gynybos finansavimo dalį įskaičiuoti ir tiesiogiai su gynyba nesusijusias lėšas, pavyzdžiui, karinio mobilumo projektus.
Tai atvėrė duris Vyriausybei liberaliau traktuoti Aljansui pateikiamas išlaidas gynybai, tarp jų – ir tuos pačius karinio mobilumo projektus, ir asignavimus civilinei saugai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
