Apie tai sekmadienį savo socialinio tinklo paskyroje pranešė ir VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius.
„Tikiuosi, kad ši žinutė pasieks valdžios ir jai patariančių ekspertų ausis.
Leiskite Lietuvos žmonėms skiepytis trečiąja doze!!!
SAM sprendimas paskiepyti sunkiomis kraujo ligomis ir inkstų nepakankamumu sergančius yra geras, tačiau jo įtaka epidemijos valdymui labai menka, nes apima mažiau negu 0,1 proc. populiacijos.
Neturėkime iliuzijų – net Urugvajuje pasiskiepijo „tik“ 73 procentai gyventojų, ką jau kalbėti apie Lietuvą, kur antivakserių balsas skamba iš kiekvieno lygintuvo, o dalis esamų ir būsimų Seimo narių iš to kraunasi politinį kapitalą būsimiems rinkimams. Kuo daugiau šalyje neskiepytų asmenų, tuo pandemijos greitis, delta atmainai plintant kaip vėjaraupiams, bus didesnis.
Neturėkime iliuzijų, kad nesirgs paskiepyti žmonės. Jau sakiau anksčiau – paskiepyti žmonės suserga ir netgi miršta. JAV Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centras prognozuoja, kad Jungtinėse Valstijose iš 1 milijono paskiepytų kas savaitę susirgs 210, o iš 1 milijono neskiepytų 1790 asmenų.
Kaip padaryti, kad tarp paskiepytų asmenų būtų mažiau susirgimų?
Protingas žmogus supranta, kad skiepai apsaugo nuo ligos 8,5 karto geriau negu antivakserių propaganda, bet protingas žmogus užduos ir kitą klausimą: ką padaryti, kad tarp paskiepytų asmenų susirgimų būtų dar mažiau?
Jau pakanka duomenų rodančių, kad antikūnų prieš Covid-19 lygmuo koreliuoja su užsikrėtimo ir susirgimo Covid-19 rizika. Kuo daugiau antikūnų, tuo mažesnis šansas paskiepytam ar natūraliai persirgusiam užsikrėsti ir susirgti.
Nesutariama dėl vieno – antikūnų slenksčio, žemiau kurio rizika daug didesnė. Ir tokiomis aplinkybėmis tai yra susitarimo objektas. Jeigu mes pasirinksime pvz. SARS-CoV-2-anti-S IgG antikūnų prieš spyglio baltymą ribą 300 BAU/ml, mes nedaug suklysime. Tiesiog priimkime sprendimą, kad visus, kurie turi mažiau kaip 300 BAU/ml antikūnų prieš spyglio baltymą būtina skiepyti, jeigu nuo jų antrojo skiepo praėjo bent 6 mėnesiai. Neturime vakcinų - sutarkime žemesnę ribą, bet tiesiog tai jau darykime.
Jeigu reikia sudaryti eilę, tuomet prioritetą būtina teikti tiems, kurie vyresni kaip 60 metų amžiaus (taip jau padarė Izraelis ir jau trečiąja Pfizer vakcinos doze paskiepijo savo Prezidentą), medikai, globos namų gyventojai, mokytojai, policininkai ir t.t.
Kitų vakcinų be pavasario neturėsime, ventiliacijos problemų niekas net neketina spręsti, vaikai išsiilgę bendravimo grįš į mokyklas, „baltosios apykaklės" į ofisus, o transportininkai, anot statistikos departamento, ir taip neketina skiepytis (linkėjimai merams ir Linavai). Finale mes sėkmingai vėl atsidursime 2020 metų lapkričio situacijoje, o bandymas uždaryti šalį baigsis Vyriausybės krize.
Todėl vieną dalyką, kurį mūsų šalis dar pajėgi padaryti prieš ateinančią žiemą, tai skiepytis, o kuo mažiau susirgs paskiepytų žmonių, tuo didesnis argumentas bus skiepytis tiems, kurie bijo“, – rašė V. Kasiulevičius.
Ministerija leido trečią skiepą sunkiems pacientams
Portalas tv3.lt primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) davė leidimą trečiąją doze skiepytis tam tikroms pacientų grupėms, kurie turi susilpnintą imuitetą.
Numatoma, kad papildoma COVID-19 vakcinos doze pasiskiepyti galės inkstų galutinės stadijos lėtine inkstų liga sergantys pacientai, kuriems taikoma nuolatinė pakaitinė inkstų terapija (hemodializė ar peritoninė dializė).
Papildoma dozė taip pat bus skiriama sergantiesiems kraujo ligomis, kuriems taikomas kraujo ligos ar jos komplikacijos gydymas arba toks gydymas baigtas ne seniau kaip prieš 24 mėn. arba aktyviai stebimi dėl kraujo ligos.
Revakcinacija numatoma ir asmenims, kuriems atliktos organų arba kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos.
Tiesa, neatmetama galimybė, kad ateityje trečią COVID-19 skiepo dozę galėtų gauti daugiau žmonių – senyvo amžiaus asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis.
„Galvojama įtraukti ir daugiau asmenų grupių. Bet pozicija yra nepakitusi – šiuo metu laukiame mokslinių tyrimų ir iš gamintojų, Europos vaistų agentūros, Europos Komisijos rekomendacijų. Jeigu jų nesulauksime, gali būti priimti ir nacionaliniai sprendimai. Jei reikės, tą ir darysime“, – informavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta.
Ji kartu patvirtino, kad, kaip žadėta, šiems sprendimams priimti vyksta atitinkamų grupių antikūnų ištyrimas.
„Tai jau yra daroma ir laukiama rezultatų. Tyrimai yra atliekami tam tikroms grupėms ir planuojame rezultatus gauti greičiausiai kitą savaitę“, – sakė A. Šuksta.
Paprašyta patikslinti, kokios tai grupės, patarėja informavo, kad tikrinami buvo pirmiausiai Lietuvoje pradėti vakcinuoti žmonės – tai medikų bendruomenė.
