Nors, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro naujausi duomenys, kurį laiką stebėtas augantis sergamumas viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gripu ir COVID-19 dabar yra kiek sumažėjęs, gydytojai jau spėjo pajausti padidėjusius peršalimo simptomais besiskundžiančių pacientų srautus.
Šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius patvirtino, kad šiuo metu išties nemažai pacientų serga COVID-19. Paklaustas, kokie būdingiausi dabar plintančių atmainų simptomai leistų įtarti šią infekciją, profesorius atkreipė dėmesį į keletą požymių.
„Šiuo metu COVID-19 būdingi tokie simptomai kaip aštrus skausmas gerklėje ryjant seiles, galvos ir raumenų skausmai, sloga, nosies užgulimas, nuovargis, balso užkimimas, karščiavimas iki 38 ar iki 39°C“, – portalui tv3.lt vardijo gydytojas.
Nors panašūs simptomai gali užklupti ir sergant gripu, jo sezonas, kaip pažymi specialistai dar nėra įsibėgėjęs. Tuo metu koronavirusui būdingi dažnesni sergamumo pakilimai kas kelis mėnesius, o didžiausias jų laukia šaltojo sezono metu.
Namuose turėti greitųjų testų
Gydytojas patikino, kad vien pagal simptomus tikrąjį ligos sukėlėją atpažinti gali būti sunku: „Nebent galima spėti, kad 39 °C karščiavimas galvos, kaulų ir raumenų skausmas labiau būdingas gripui ar COVID-19 negu kitoms virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms.“
Tokiu atveju pasitarnauti gali vadinamieji greitieji antigeno testai, kurių galima įsigyti vaistinėje.
„Jeigu pacientas neserga sunkiomis lėtinėmis ligomis, jaunesnis negu 50 metų amžiaus, ligos eiga lengva tuomet galbūt ir galima ir nesikreipti į šeimos gydytoją, tačiau nesu tikras, kad pacientas pats kiekvienu atveju gali nustatyti savo riziką“, – sako V. Kasiulevičius.
„Pirmą ligos parą jautrus 30–60 proc., tačiau ketvirtą ligos parą testo jautrumas siekia jau 80–93 proc. Testo jautrumas auga su kiekviena susirgimo diena“, – aiškino V. Kasiulevičius.
Paklaustas, kaip elgtis, jei gautas teigiamas koronaviruso testo rezultatas, gydytojas visų pirma patarė įvertinti savo riziką.
„Jeigu pacientas neserga sunkiomis lėtinėmis ligomis, jaunesnis negu 50 metų amžiaus, ligos eiga lengva tuomet galbūt ir galima ir nesikreipti į šeimos gydytoją, tačiau nesu tikras, kad pacientas pats kiekvienu atveju gali nustatyti savo riziką. Mano nuomone, susirgus tokiomis infekcijomis kaip COVID-19, respiracinio sincitinio virusinė infekcija ar gripas, verta pasikonsultuoti su mediku bent jau telefonu“, – kalbėjo profesorius.
Kam kovidas dar pavojingiau nei gripas?
Kartu V. Kasiulevičius ramino, kad infekcijos pavojus, lyginant su tuo, kas buvo pačiame pandemijos įkarštyje, yra reikšmingai sumažėjęs, ypač jauniems žmonėms ir neturintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
„JAMA žurnale paskelbtas tyrimas parodė, kad COVID-19 ligos 30 dienų mirtingumo rodiklis 2022–2023 metų rudens ir žiemos sezono metu tarp hospitalizuotų asmenų buvo 5,97 proc., gripo – 3,75 proc.
Visgi tai milžiniškas skirtumas lyginant su pandemijos pradžia 2020 metais, kai dėl COVID-19 hospitalizuotų asmenų 30 dienų mirčių rodiklis sudarė 17–21 proc. Tačiau vyresniems žmonėms bei kai kuriomis lėtinėms ligomis sergantiems asmenims COVID-19 vis dar išlieka pavojingesne liga negu gripas“, – įspėjo gydytojas.
Naujas vaistas nuo COVID-19: kam jis skirtas?
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad jau nuo gegužės Lietuvoje yra prieinamas specifinis antivirusinis COVID-19 gydymas, kurį gydytojas gali paskirti pacientui gydantis namuose. Vis tik V. Kasiulevičius paaiškino, kad jo tikrai nebūtina skirti visiems, susirgusiems koronavirusine infekcija.
„Jeigu perskaitysime naujausio antivirusinio COVID-19 vaisto nirmatrelviro ir ritonaviro derinio instrukciją, tai vistas skirtas koronaviruso 2019 sukeltos ligos (COVID-19) gydymui suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 rizika.
Iš esmės tai yra pacientai, kurie serga tam tikromis lėtinėmis ligomis ir turintys rizikos veiksnių: sergantys astma, rūkantys (praeityje arba dabar), tie, kurie turi antsvorio, kuriems nustatytas cukrinis diabetas, imuninės sistemos sutrikimai, tam tikri psichikos sveikatos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat vyresnio amžiaus žmonės – 50 metų ir vyresni. Tačiau kiekvienu atveju, ar reikia šio vaisto turi spręsti gydytojas“, – vardijo šeimos gydytojas.
Jis pabrėžė, kad svarbiausia, jog gydymas būtų pradėtas per 5 paras. Taigi čia vėlgi pasitarnautų greitieji testai, kuriuos galima atlikti namuose.
„Manau, kad žinoti, kuo sergi, ypač, jeigu tai sunkesnė, sunkiau nuspėjama infekcija negu elementarus peršalimas yra gerai“, – pridūrė V. Kasiulevičius.
Be greitųjų testų profesorius patarė namuose turėti ir pulsoksimetrą, kuris rodo deguonies įsotinimą kraujyje. Gydytojas priminė, kad šis medicinos prietaisas pandemijos metu išgelbėjo ne vieną gyvybę.
„Svarbu žinoti, kad deguonies kritimas mažiau 93 procentų ir kartu esantis dusulys reikalauja jau kvalifikuotos pagalbos. Vyresni pacientai kartais sunkiai identifikuoja savo savijautos pokyčius, o naudodami pulsoksimetrą galime matyti ligos dinamiką net namuose“, – pastebėjo V. Kasiulevičius.
