Profesorius V. Kasiulevičius rašo, kad, priklausomai, kokiomis lėtinėmis ligomis serga žmogus, privalo maksimaliai saugoti save, o kai kurių ligų aveju asmuo privalo likti namuose.
„Likite namuose grupė
Nuo bet kokio kontakto su Covid -19 sergančiais būtina saugoti šias žmonių grupes (didelė rizika):
Pacientai po solidinio organo (kepenų, inksto, kasos) transplantacijos (recipientai), kurie gauna gydymą, sukeliantį ilgalaikį imuninės sistemos slopinimą
Vėžys:
Šiuo metu taikoma chemoterapija
Radioterapija sergant plaučių vėžiu
Kraujo / kaulų čiulpų vėžys bet kuriame gydymo etape
Imunoterapija arba gydymas antikūnais
Taikomi vėžio gydymo būdai, turintys įtakos imuninei sistemai
Kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija per pastaruosius 6 mėnesius arba imunosupresinis gydymas
Imunosupresinės būklės, kurios reikšmingai padidina infekcijos riziką
Sunki kvėpavimo takų liga:
Sunki astma (≥3 steroidų kursai per 12 mėnesių)
Sunki LOPL (≥3 steroidų kursai per 12 mėnesių)
Cistinė fibrozė, intersticinė plaučių liga, sarkoidozė, bronchektazinė liga ar plautinė hipertenzija
Retos ligos ar įgimtos medžiagų apykaitos ligos:
Sunkus kombinuotas imunodeficitas
Homozigotinė pjautuvinių ląstelių liga (pjautuvinė anemija)
Nėštumas, kai sergama sunkia įgimta arba įgyta širdies liga
Griežtos socialinės distancijos grupė
Šiomis ligomis sergantys asmenys turi vengti užsikrėtimo Covid-19, laikytis distancijos ir esant galimybei nešioti kaukes, kadangi yra priskiriami vidutinei rizikos grupei:
Lėtinė, nesunki kvėpavimo takų liga:
Astma
LOPL (emfizema ir lėtinis bronchitas)
Alerginis alveolitas
Lėtinė inkstų liga:
3 arba 4 stadija
Paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas, kai reikalinga dializė
Paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas, kai numatyta atlikti transplantaciją
Širdies liga:
Stazinis širdies nepakankamumas
Širdies vožtuvų ligos
Lėtinė kepenų liga:
Lėtinis infekcinis hepatitas (hepatitas B arba C)
Su alkoholio vartojimu susijusi kepenų liga
Pirminė tulžies cirozė
Pirminis sklerozuojantis cholangitas
Hemochromatozė
Lėtinės neurologinės būklės:
Epilepsija
Parkinsono liga
Motorinių neuronų liga
Cerebrinis paralyžius
Demencija (Alzheimerio liga, kraujagyslinė ar frontotemporalinė)
Dauno sindromas
Cukrinis diabetas:
1 tipas
2 tipas
Būklės ar gydymas, galintys padidinti infekcijos riziką (pvz. gydymas steroidais):
Reumatoidinis artritas
Sisteminė raudonoji vilkligė
Ankilozuojantis spondilitas ar kita uždegiminė artropatija (pvz., Psoriazinis artritas)
Jungiamojo audinio liga (pvz., Ehlers-Danlos sindromas, skleroderma, Sjögreno sindromas)
Polimiozitas arba dermatomiozitas
Vaskulitas (pvz., gigantinių ląstelių arteritas, mazginis poliarteritas, Becheto sindromas)
Kitos sveikatos būklės, susijusios su padidėjusią riziką, tačiau nepriskirtos konkrečiai grupei. Tačiau šių susirgimų atvejais taip pat rekomenduojama vengti kontakto su COVID-19 sergančiais asmenimis. Į tokių susirgimų sąrašą patenka:
Širdies ir kraujagyslių ligos:
Prieširdžių virpėjimas
Persirgtos ligos: miokardo infarktas, insultas, krūtinės angina, trumpalaikis išemijos priepuolis
Periferinių kraujagyslių liga
Nustatyta ir gydoma arterinė hipertenzija
Hipertirozė
Lėtinis pankreatitas
Nealkoholinė kepenų liga
Malabsorbcija:
Celiakija
Steatorėja
Pepsinė opa (skrandžio ar dvylikapirštės žarnos)
Osteoporozė ir klubo, stuburo, peties ar riešo lūžiai
Sunki psichikos liga:
Bipolinis afektinis sutrikimas
Psichozė
Šizofrenija arba šizoafektinis sutrikimas
Sunki depresija
ŽIV infekcija
Hipersplenizmas
Sfingolipidozės (pvz., Tay-Sachso liga)
Praeityje įvykusi tromboembolija
Tuberkuliozė“, – rašo profesorius V. Kasiulevičius.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad per paskutinę parą buvo patvirtinta 415 naujų koronaviruso atvejų, taip pat skelbiama apie 5 mirtis.
Daugiau nei pusė naujų koronaviruso atvejų nustatyta Kauno ir Vilniaus apskrityse, trečdalio užsikrėtimų aplinkybės lieka neaiškios.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, iš 415 COVID-19 atvejų 120 nustatyta Kauno, dar 115 – Vilniaus apskrityje. Taip pat 51 atvejis fiksuotas Šiaulių, 44 – Telšių, 31 – Klaipėdos, 27 – Tauragės, po aštuonis – Panevėžio ir Utenos, septyni Marijampolės ir keturi – Alytaus apskrityse.
Ekspertai nespėjo detaliai ištirti dar apie 100 naujų atvejų.
Taip pat registruoti trys įvežtiniai atvejai – po vieną iš Prancūzijos, Suomijos ir Norvegijos.
Daugiausia naujų atvejų – Kauno senelių namuose
Virusas plinta socialinės globos namuose, gydymo įstaigose, mokyklose.
11 atvejų per parą patvirtinta Kaune veikiančiuose senelių namuose „Akacijų užuovėja“, septyni atvejai patvirtinti Kuršėnų slaugos ligoninės protrūkyje.
Po šešis atvejus epidemiologai fiksavo ir Kelmės ligoninės bei Palangos reabilitacijos ligoninės ligoninės protrūkyje. Po keturis atvejus užfiksuota Jurbarko ligoninės bei Širvintų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus protrūkiuose.
Po tris atvejus per vakar parą užfiksuota Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir Kauno apskrities Blinstrubiškių socialinės globos namų protrūkyje. Po du atvejus patvirtinta Žemaitijos psichikos sveikatos centro protrūkyje, taip pat nustatyta po du naujus atvejus, kurie yra susiję su Joniškio socialinės paramos ir ugdymo centru bei Telšių socialinių paslaugų centro protrūkiais.
Ugdymo įstaigose per vakar parą po triis atvejus patvirtinta Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos bei Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos protrūkiuose.
Po keturis naujus atvejus patvirtinta protrūkiuose Kaune, siejamuose su žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“ bei Kauno Rio sporto arena. Po tris atvejus siejama su Šilalės ansamblio „Bočiai“ ir Pasvalio policijos komisariato protrūkiais, po du atvejus – su spalio 16 dieną Prienų rajone vykusiomis šermenimis, Sodros Šiaulių skyriumi, Telšių žinių, „Norenot Baltic“, Plungėje, Švenčionėlių rinkimų apygardos protrūkiais.
Pastarąją parą nuo COVID-19 taip pat mirė penki asmenys.
Lietuvoje iš viso patvirtinti 9993 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 5740 asmenys, 4073 – pasveiko, mirė 134 asmenys.
Mirusieji nuo koronaviruso – vyresnio amžiaus žmonės, sirgę kitomis ligomis
Per pastarąją parą nuo koronaviruso mirę penki žmonės buvo vyresnio amžiaus ir sirgo kitomis ligomis.
Du iš mirusiųjų buvo Šiaulių miesto gyventojai, mirtys taip pat registruotos Klaipėdos, Kauno, Marijampolės apskrityse.
Vienas iš mirusių šiauliškių priklausė 80-90 metų grupei ir sirgo kitomis ligomis. Jis užsikrėtė nuo šeimos nario. Kitas Šiaulių gyventojas priklausė 60-70 metų amžiaus grupei, taip pat turėjo lėtinių ligų. Šio asmens užsikrėtimo aplinkybės epidemiologams nežinomos.
Klaipėdos apskrityje mirė asmuo, kuris priklausė 70-80 metų amžiaus grupei, turėjo kitų gretutinių susirgimų. NVSC teigimu, šis asmuo galėjo užsikrėsti Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, tęsiamas epidemiologinis tyrimas dėl artimą sąlytį turėjusių asmenų ligoninėse.
Dar vienas mirusysis – 70-80 metų Marijampolės apskrities gyventojas, taip pat turėjęs gretutinių ligų. Manoma, kad jis galėjo užsikrėsti Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose.
Epidemiologams nepavyko nustatyti ir Kauno apskrityje mirusio 90-100 metų amžiaus žmogaus užsikrėtimo aplinkybių, šis asmuo taip pat sirgo kitomis ligomis.