Taip ekspertai sekmadienį komentavo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktą apklausą, kuri parodė, kad atsiradus vakcinai, nuo koronaviruso skiepytųsi kas antras Lietuvos gyventojas, o tiek pat lietuvių vakcinos atsisakytų.
Medikų teigimu, valstybės institucijos, mokslininkai ir žiniasklaida jau dabar turi rūpintis tuo, kad žmones pasiektų pagrįsta informacija, siekiant atsverti melagingos informacijos sklaidą.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad užkietėjusių skiepų skeptikų nuomonę pakeisti gali būti sunku, tačiau būtina pastangas nukreipti į tuos žmones, kurie neturi nuomonės. Tyrimo duomenimis, tokių yra apie 15 proc.
„Manau, kad įtikinti būtų galima, nes žmonės labai dažnai abejoja – tas pats yra su vaikų skiepijimu. Sklinda daug melagienų, jos būna labai įtikinančios, nes žmonės linkę tikėti pavojais, linkę saugoti save ir savo vaikus. Jei būtų pakankamai tikslios, moksliškai pagrįstos informacijos ir rizikos žmonės nejaustų, manau, jie apsigalvotų“, – BNS sakė mokslininkė.
Mokslininkų skaičiavimais, esant dideliam vakcinos efektyvumui, viruso plitimą pavyktų sustabdyti pasiskiepijus 60-70 proc. populiacijos.
Tačiau yra tikimybė, kad efektyvumas bus ir mažesnis – Europos vaistų agentūra (EMA) yra išsakiusi nuomonę, kad registruotų vakciną, kurios efektyvumas būtų 60 procentų. Tokiu atveju viruso plitimą sustabdyti būtų sunkiau.
„Jei sudėtumėme, kad skiepijasi 60 procentų ir vakcinos efektyvumas 60 procentų, tai mažiau nei pusė visuomenės būtų apsaugota. Dar pridėkime kažkiek tų, kurie bus persirgę. Tad gali taip būti, kad netgi tokiam sėkmingam scenarijui esant, kad vakcina yra sukurta, užregistruota, 60 procentų žmonių skiepijasi, tai gali visiškai nesustabdyti viruso plitimo“, – sakė A. Žvirblienė.
Profesorės teigimu, visuomenės nuomonę gali pakeisti ir spartus viruso plitimas – susidūrus su ligos atvejais, sumažėtų žmonių, kurie mano, esą viruso nėra arba jis visiškai nepavojingas.
„Juodesnis scenarijus, jei jis laukia mūsų žiemą, galėtų pakeisti žmonių nuomone“, – kalbėjo ekspertė.
70 procentų – neįveikiama riba
Infektologas, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Ambrozaitis sako, kad su dabartiniu visuomenės nusiteikimu bus sudėtinga pasiekti Lietuvos Vyriausybė keliamą tikslą paskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų.
„Manau, vargiai ar įmanoma, kad 70 procentų pasiskiepytų žmonių, aš skeptiškai žiūriu į tą tikslą. Minimum, kaip specialistai teigia, turi bent jau 60 procentų pasiskiepyti, tuomet būtų ramu: negrėstų mums jokios bangos, karantinai, mažiau reikėtų saugotis“, – teigė jis.
Pasak profesoriaus, į skiepus reikia žiūrėti kaip į pilietinio solidarumo veiksmą, nes jis svarbus ne tik konkrečiam žmogui, bet visai visuomenei.
„Čia yra solidarumas, pilietiškumas, kad skiepijuosi ne dėl savęs, o dėl to, kad suvaldytumėme šią žmonijos nelaimę“, – sakė A. Ambrozaitis.
Jis atkreipė dėmesį, kad skeptišką lietuvių požiūrį į skiepus atskleidžia ir gripo situacija – nuo gripo kasmet skiepijasi tik apie dešimtadalį populiacijos ir tik penktadalis rizikos grupės žmonių.
A. Ambrozaičio teigimu, svarbų vaidmenį šiuo klausimu turi suvaidinti ir žiniasklaida, jos pareiga yra kalbinti reikalą išmanančius ekspertus.
„Manau, kad įmanoma neapsisprendusius paveikti, tiesiog turi būti informacinė žiniasklaidos edukacija – reikia daugiau edukuoti žmones, teikti daugiau teisingos informacijos, neutralizuoti sąmokslo teorijas, kad daugiau kalbėtų ekspertai. Nes dabar sklinda, kad čia – išpūstas reikalas, kad tai yra sugalvotas, paskleistas virusas „naikinti senoliams“, kad naudojamas beždžionės adenovirusas ir mes tapsime beždžionėmis – visokių nesąmonių“, – kalbėjo mokslininkas.
Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, kaip jie elgtųsi, jei bus sukurta ir prieinama vakcina nuo koronaviruso.
42,9 proc. apklaustųjų teigė, kad skiepytųsi, 42,5 proc. sakė, kad nesiskiepytų, o 14,7 proc. neturėjo nuomonės.
Spalio 9–18 dienomis dienomis buvo apklausta tūkstnatis pilnamečių Lietuvos gyventojų.
Skiepų laukiama kitąmet
Epidemiologai mano, kad pagal dabartinę situaciją, vakcinacija nuo koronaviruso galėtų prasidėti tik kitąmet.
„Būtų labai labai puiku, jei tai būtų kitam rudens sezonui. Ir tikrai netikėčiau, kad čia atsirastų ta vakcina pavasarį ar kad dabar padėtų jau sustabdyti žiemos protrūkį“, – tvirtino A. Žvirblienė.
A. Ambrozaitis pabrėžė, kad kol kas nė viena vakcina nėra baigta tirti trečios fazės klinikiniuose tyrimuose, kurie apima dešimtis tūkstančių savanorių įvairiose šalyse ir turėtų įvertinti visus galimus šalutinius poveikius, kiek ilgai vakcina apsaugo nuo viruso.
„Neįmanoma trečios klinikinės fazės tyrimo baigti šiemet, tiesiog faktiškai niekas vakcinos neregistruos. Realiai reikėtų galvoti, kad arba vasarą, arba kitų metų rudenį bus pakankamai duomenų baigus trečiąją klinikinę tyrimo fazę, įrodančių, kad ši vakcina yra veiksminga ir pakankamai saugi“, – pabrėžė mokslininkas.
Jo teigimu, koronavirusas gali kisti, bet iki šiol manoma, kad jo mutacijos nesukuria grėsmės, jog sukurta vakcina galėtų nesuveikti, priešingai nei sparčiai kintančio gripo viruso, nuo kurio kasmet kuriama nauja vakcina.
