Šalyje paskelbta ekstremali situacija – sugriežtinta oro uostų ir Klaipėdos jūrų uosto kontrolė, imamas riboti tam tikrų vaistų eksportas, visos savivaldybės paragintos skelbti gripo epidemiją, žmonėms rekomenduojama be reikalo nesilankyti masinio susibūrimo vietose.
Nors pasitaikė tokių, kurie nevengė šią situaciją vertinti pašaipiai ir svarstė, ar dėl kol kas vieno fiksuoto atvejo reikalingos tokios rimtos priemonės, šeimos gydytojas V. Kasiulevičius perspėja, kad atsipalaiduoti tikrai negalima.
„Neišvengiamai turime toliau taikyti prevenciją, kadangi aplink Lietuvą tų atvejų daugėja ir reikia išlikti budriems ir stengtis, kad jų šalyje būtų kuo mažiau.
Tad tik galiu pasikartoti, kad dėl to siūlau apriboti didesnius renginius, taip pat – nereikalingas keliones į užsienį, išskyrus darbines, kurios neišvengiamos, susijusios su verslu, arba klausimus išspręsti nuotoliniu būdu. Taip pat reikėtų nepamiršti laikytis asmens higienos, plauti rankas, laikytis atstumo apie 2 metrus nuo galimai sergančių žmonių ir išlaikyti šaltą protą“, – kalbėjo jis.
Gydytojo teigimu, neatsisakant rengti didelius renginius, net ir atvirose erdvėse, iš esmės tampomas liūtas už ūsų.
„Kol situacija nėra aiški, neturėtume to daryti. Kol yra nepraėjęs dviejų savaičių intervalas po pirmojo atvejo registravimo, kuris bus kovo 12-ąją, tik tada galėsime įvertinti, kas pasikeitė pas mus, aplinkui. Kol kas matome, kad atsiranda nauji atvejai šalia mūsų ir reikia į tai žiūrėti gana atidžiai“, – įspėjo profesorius.
Kaziuko mugėje gydytojas pirmiausia patarė vengti joje lankytis vyresnio amžiaus žmonėms, ypač lėtinių ligų turintiesiems.
„Jei vis tiek bus einama, tai vertėtų laikytis saugesnio atstumo nuo galimai sergančių žmonių, kurie neišvengiamai ateis į tą mugę. Tai išlieka svarbu.
Šiaip esu gana griežtų priemonių šalininkas. Taip, mes į tai dar kol kas žiūrime gana liberaliai, nes turime registruotą tik vieną atvejį ir kol kas rimtesnių priemonių niekas ir nenori imtis.
Bet matome susirgimų augimą tokiose šalyse kaip Vokietija, kur ypač intensyvus susiekimas su Lietuva. Taigi reikėtų turėti galvoje, kad atskrendantys žmonės iš tų kitų šalių, kurios nėra paskelbtos rizikos regionais, gali atvežti virusą, kuris gali toliau plisti“, – įspėjo V. Kasiulevičius.
Jo teigimu, juo labiau kad ir temperatūrinės sąlygos tam kol kas yra itin palankios: „Dieną yra dar tik 8–10 laipsniai šilumos, o naktį būna ir minusinė temperatūra.“
Anot gydytojo, norisi tikėti, kad kaip Italijoje Prancūzijoje ar Vokietijoje tokio protrūkio nebus, bet joje, pavyzdžiui, jau yra 300 atvejų ir tai, profesoriaus teigimu, nėra mažai.
„Taigi kontroliuoti, kiek yra susirgusių, yra sudėtinga. Kita vertus, tikrai siūlyčiau reaguoti ramiai, nes šis koronavirusas labiau pavojingas rizikos grupėms priklausantiems asmenims, lėtiniams ligoniams. Aišku, ligos išplitimo mastai nėra dideli, dar skaičiuojame kol kas tūkstančiais, neapima milijono pacientų. Jei susidarytų tokia situacija ir virusas spėtų išplisti, apimti milijoninę populiaciją, jo pasekmės būtų tikrai skaudžios“, – įspėjo profesorius.
Įvardijo dar vieną simptomą
Nors pagrindiniai minimi koronavirusinei infekcijai būdingi simptomai panašūs į įprasto gripo – karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai, daliai pacientų pasireiškia ir viduriavimas.
„Gal šio simptomo nereikėtų taip akcentuoti, nes turime daug ypač šaltuoju metų laiku cirkuliuojančių virškinamojo trakto infekcijų, kurios taip pasireiškia. Taip, daliai pacientų virusas COVID-19 sukelia viduriavimą, tačiau dažniausi simptomai – karščiavimas, kosulys, ypač sausas, nuovargis, silpnumas“, – vardijo gydytojas.
Kartu jis priminė, kad ligos klinika gali būti apgaulinga.
„Pirmosiomis ligos dienomis temperatūra gali būti vos kiek didesnė bei 37 laipsniai. Tačiau 20 proc. stebimų tokių pacientų būklė per 5 paras blogėja. Didžiausią nerimą čia turėtų kelti staiga atsiradęs dusulys, nes užklupęs plaučių uždegimas paprastai apima abudu plaučius, tada pacientas būtinai turi būti gydomas ligoninėje“, – aiškino V. Kasiulevičius.
Lemiamas – gegužės mėnuo
Pašnekovas pabrėžė, kad bandant vertinti galimus viruso suvaldymo scenarijus lemiamu gali būti gegužės mėnesis.
„Kaip tik tada matysime, kokia yra reali situacija pietų pusrutulyje, nes gegužės mėnuo mūsų platumose ten atitinka lapkritį, kada koronavirusai paprastai pradeda kilti į viršų. Taigi jei šitas virusas atkartos kitų populiacijoje paplitusių virusų eigą, tai gali taip būti ir su COVID-19“, – sakė V. Kasiulevičius.
Tačiau kartu profesorius atkreipė dėmesį, kad su šiuo virusu situacija yra kiek sudėtingesnė, nes jos inkubacinis laikotarpis yra gana ilgas.
„Nors mokslininkai jį visaip skaičiuoja, buvo registruotų atvejų ir labai ilgu periodu, bet vidutiniškai laikotarpis trunka apie 5 paras ir klinika nebūna labai išreikšta. Tiems 20 proc. sergančiųjų koronavirusine infekcija, kuriems išsivysto plaučių uždegimai, tai ta klinika išsivysto po penkių dienų ir žmonės realiai pakliūna tiesiai į intensyviosios terapijos skyrių. Taigi prognozuoti įvykius yra labai sudėtinga“, – pastebėjo gydytojas.
Jo teigimu, dabar veikianti schema, siekiant išaiškinti užsikrėtusius, juos izoliuoti ir gydyti yra veiksminga.
„Taigi pagrindinis darbas yra susijęs su žinojimu, iš kur žmonės atvyko. Ką toliau matysime, kiek virusas išplis, sunku pasakyti. Jei prasidės tokie plaučių uždegimai, kurie nepaaiškinami, tai rodytų, kad infekcija gana paplitusi.
Vis dėlto spėčiau, kad ateityje ta infekcija greičiausiai kartu su gripu bus didelis galvos skausmas sveikatos apsaugos sistemai. Norisi tikėtis, kad mirštamumo rodikliai šiek tiek sumažės. Juo labiau kad, kaip minėjau, gal dalis yra tokių susirgimų, kurių neregistruojame, tad tiksliai nežinome, kiek yra tų lengvų susirgimų. Jei atsiras daugiau tokių atvejų, tai ir mirštamumo rodikliai bus geresni“, – sakė V. Kasiulevičius.
Jis priminė, kad iš esmės pradėjus plisti bet kokiai infekcijai visuomenėje mirštamumo rodikliai būna aukšti, tačiau vėliau jie pradeda mažėti.
„Taigi turime didelį iššūkį šiam pavasariui ir greičiausiai rudeniui. Ir koks bus tas sezonas, priklausys, kaip dabar pasiruošime, kaip ieškosime galimybių ieškoti moderniausio gydymo, jei jis pasirodytų pasaulyje. Dar kol kas vyksta tyrimai, yra daug klaustukų. Tiesiog kol kas reikėtų įprasti kiek kitaip organizuoti gyvenimą“, – sakė gydytojas.
Šiuo metu Lietuvoje nustatytas vienas koronaviruso atvejis – jis praėjusį penktadienį diagnozuotas iš Italijos grįžusiai 39-erių šiaulietei. Iš viso dėl įtariamo koronaviruso yra atlikta 239 mėginių, visi atsakymai yra neigiami. Prevenciškai grįžę iš rizikos regionų yra stebimi 5175 asmenys.
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso:
Įtariamu atveju laikomas toks atvejis, kai žmogui pasireiškia ūmi kvėpavimo takų infekcija, t. y., jaučiamas bent vienas iš šių simptomų: kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios atitinka bent vieną iš šių epidemiologinių kriterijų: arba žmogus turėjo artimą sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, arba keliavo į Kiniją, Šiaurės Italiją, Honkongą, Iraną, Japoniją, Pietų Korėją ir Singapūrą, arba dirbo aplinkoje, kurioje buvo gydomi asmenys, sergantys COVID-19. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą, telefonu 112.
Taip pat prašoma registruotis užpildant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą bei dvi savaites vengti artimų socialinių kontaktų.
Esant galimybei reikėtų dirbti iš namų, šiam laikotarpiui gali būti išduodamas ir nedarbingumas. Daugiau informacijos apie tai galima rasti NVSC puslapyje; nesilankyti dideliuose renginiuose, nesinaudoti viešuoju transportu ir pan.
Taip pat – stebėti savo sveikatos būklę (matuoti kūno temperatūrą, stebėti, ar nepasireiškia kvėpavimo takų infekcijoms būdingi simptomai – kosėjimas, dusulys ir kt.).
Jei kitaip sunegalavote, bet nesilankėte minėtose šalyse, dėl sveikatos būklės reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
***
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
